Kolosi Kimbi
Polnöŋ Kolosi yeŋgöra Kimbi alök.
Jim-asa-asari
Kolosi mi Eisia prowinsgö taon kun. Mi Efesus siti miaŋgöreŋök wehön kotkotŋe göröken ahöyök. Polnöŋ Kolosi nalö kungen qahö anökmö, Eisiagö siti ketaŋi Efesus miaŋgöreŋ yambu karöbut Buŋa nup memba Kolosi yeŋgöra mewöŋanök waimanjatŋi möta malök. Könaŋgep Kolosi tosatŋan uruŋini meleŋget (1.7; Apo 19.10). Polnöŋ Rom sitigö kösö mire tariga neŋakŋi Epafras yaŋön Kolosi urumeleŋ kambugö buzup keuŋi memba yaŋgöreŋ kayök. (1.7-8) Kösohotŋini tosatŋi mi ölöpŋi aketmö, Kolosi miaŋgöreŋ böhi takapulakaŋi tok malget.
Böhi mieŋön ambazip kewö kusum sohom eŋgimalget: “Urumeleŋ könagesö eŋön Anutu waikŋi membingö köna keu könaŋi könaŋi mi ölöp wuataŋgöme. Eŋön ölöp uruŋini memba et ala sileŋini qeba sihimbölö mötme.” (2.16, 20-21, 23) Toroqeba kewö jim kutum eŋgiget, “Mötnarip eŋön mönö simin köla garata waikŋini memba malme.” (2.18) Jisös mewöyök mem et al waŋgiba kewö jiget, “I Anutugö Nahönŋi qahöpmö, garata bohonŋi kun.” Mewö jiba kewö toroqeget, “Neŋgö keunini wuataŋgömei, yeŋön mönö mötmöt tölapŋi qainŋi kun miwikŋaime.”
Miaŋgöra Polnöŋ Kimbi ki ohoba Kolosi urumeleŋ kambu kewö kusum eŋgiyök, “Yuai pakpak mönö Jisösgö bapŋe ahöiga yaŋön Anutu öl töhönŋi aka (1.15-17) urumeleŋ kambu neŋgö Bohonina malja.” (1.18) Toroqeba keu kewö kondel eŋgiyök, “Kraist Jisös möt narigetka yaŋön Anutugö mötmöt aka mötkutukutu tölapŋi ölöp kondel eŋgima. Anutugö mötmötŋi mi mötmöt tosatŋi pakpak oŋgita qainŋi kun akza.” (2.2-3, 9-10) Polnöŋ mewöyök urumeleŋ ambazip malmalŋinaŋgö jimkutukutu keu tosatŋi ohoba al eŋgiyök. (3.1–4.1)
Buk kiaŋgö bahöŋi bohonŋi 4 mi kewö:
Keu mutukŋi 1.1-8
Kraistkö malmalŋi aka nupŋi 1.9–2.19
Kraistpuk malmal dölökŋi 2.20–4.6
Kimbigö keu kötŋi bohonŋi 4.7-18
1
Anutunöŋ Pol ni melaim niŋgiiga jitŋaŋgö dop Kraist Jisösgö aposol akzal. Urumeleŋ alanini Timoti yaŋön nömbuk tatza.
O urumeleŋ alaurupnini sarakŋi Kolosi taonöŋ mala Kraistpuk qekötahögetka mötnaripŋinan qahö sörauiga zeŋ kinjei, nöŋön embuk keu eraum mötpingöra kimbi ki ohozal. Anutu Iwininan mönö kalem möriam eŋgiiga luainöŋ malme.
Eŋgöra Anutu möpöseiba köulukömakzin.
3-4 Iŋini Kraist Jisös pöndaŋ möt nariba ambazip sarakŋi pakpak uru könömŋinan jöpaköm eŋgimakzei, miaŋgö keu buzupŋi jiget mörin. Miaŋgöra eŋgöra köulukömakzini, miaŋgöreŋ mönö nalö dop Anutu, Kembunini Jisös Kraistkö Iwiŋi möpöseimakzin. Ölöwak Buŋagö keu ölŋan mutuk eŋgöreŋ kaiga jigetka jörömqörömninaŋgö könaŋi lök möta möt asariget. Möt asariba Anutunöŋ eŋgöra yuai ali Suep mire kahaimök ahözawi, iŋini mi buŋa qem aŋgubingö al mamböta jörömqöröm akze. Jörömqöröm miaŋön nam köl eŋgiiga amqeba Anutu möt nariba uru jöpaköm aŋguba maljei, mönö miaŋgöra möpöseim waŋgimakzin.
Ölöwak Buŋa keu miaŋön sehiba gölmeŋi gölmeŋi dop köla ölŋambuk aka qarimakza. Miaŋgö dop eŋgöreŋ kaiga iŋini Anutugö kalem möriamŋaŋgö könaŋi ölŋi möta möt asariget. Mi mutuhök möt asarigeri, wehön miaŋgöreŋök könahiba eŋgö sutŋine mewöŋanök ölŋambuk aka kötuetköm eŋgimakza. * Kol 4.12; Flm 23Wölböt neŋaknini Epafras yaŋön Kolosi eŋgöra Ölöwak Buŋa mi kusum eŋgiiga mötket. Epafras yaŋön neŋgö salupnine kinda Kraistkö nupŋi pöndaŋ kapaŋ köla memakza. Uŋa Töröŋan sölölöhöm eŋgiiga jöpaköm aŋgumakzei, Epafrasnöŋ eŋgö könaŋamŋini mewö eka nini jii mörin.
Miaŋgöra buzup keu mi mörini, neŋön mewöyök nalö miaŋgöreŋök könahiba eŋgöra Anutu köuluköba mala kotzin. Eŋön Anutugö jitsihitŋi möt yakögetka mötmöt miaŋön uruŋini kokolak qemapköra ulet waŋgimakzin. Miaŋön kokolak qem eŋgiiga Uŋa Töröŋan mönö sölölöhöba mötmöt eŋgimakŋa. Mewö miaŋön mönö ölöp Anutugö sihimŋi pakpak diŋdiŋanök möt kutuba malme.
10 Eŋgöra kewö köulukömakzin: Mötkutukutu miaŋön nam köl eŋgiiga mewö ölöp malmalŋini Kembugö jeŋe dop kölmawaŋgö dop malme. Jitsihitŋi ahözawaŋgö dop ahakmemeŋini pakpak aka memba malme. Mewö ölöp nup ölöpŋi könaŋi könaŋi pöndaŋ megetka miaŋgö ölŋi asuhumakŋa. Mötkutukutuŋini mewö köl guligetka ölöp köhöimakŋe aka Anutugö könaŋi toroqeba möt yaköm soroköba malme.
11 Anutugö kukösumŋi mi aködamunŋambuk. Miaŋgö dop nanŋi ösum-mumuŋi pakpak al eŋgiiga eŋgualöŋda mem köhöim eŋgimakŋapköra köulukömakzin. Anutunöŋ mewö mem köhöim eŋgiiga ölöp köhöiba nalö dop kapaŋ köla urubönjöŋnöŋ kinda lömböt möta mökösöŋda söŋgaiba malme. 12 Söŋgaiba mala Iwigö saiwap jiba malmegöra köulukömakzal. Iwininan alaurupŋi sarakŋi neŋgöra buŋa yuaiŋi areŋgöba ali asakmararaŋaŋgö uruŋe ahöza. Yaŋön iŋini mewöyök letotqetot mem eŋgiiga buŋaŋi mi buŋa qem aŋgumeaŋgö dop akze.
13 Pandamanöŋ galöm köl neŋgiyöhi, Iwinöŋ miaŋgöreŋök meköba neŋguaŋgita kaba wölböt Nahönŋaŋgö bemtohoŋ uruŋe al neŋgiyök. 14  * Ef 1.7Nahönŋi yaŋön sohopnini memba siŋgisöndoknini saŋgoŋda mosötmapkö mörakza. Miaŋgöra mönö saiwap jim waŋgimakzin. Keu mi ölŋa.
Kraistnöŋ yuai pakpakö könaŋi aka bohonŋi akza.
15 Kraistnöŋ Anutu qahö ehekŋi yaŋgö imutŋi akza. Möpŋaŋgö möpŋe malmal pakpak qahö asuhuiga Kraistnöŋ mönö mutuhök Iwiŋambuk azi bohonŋa malök. Mewö Iwi Anutu bauköm waŋgiiga öröyuai pakpak miwikŋaim eŋgiyotka ahuget.
16 Nahönŋan Anutu bauköm waŋgiiga öröyuai pakpak miwikŋaim eŋgiyohot. Yuai tosatŋi Suep mirigö jakeŋi jakeŋi miaŋgöreŋ ahögetka qahö eŋgehakzini aka yuai tosatŋi gölmenöŋ ahögetka eŋgehakzini, mi Kraistnöŋ jiiga letotket. Yuai pakpak mi galöm köl eŋgimegöra uŋa suahö galömŋi galömŋi miwikŋaim eŋgiiga Suep gölme sutŋire jakömbuakŋine kinda jimkutukutuŋini alakze. Yeŋgö nemböŋine pom jembonŋini öŋgöŋgöŋi eretŋi mi al eŋgiiga jakeŋine kukösumŋinambuk kinda tosatŋi kembu ak eŋgimakze. Nahönŋan yuai pakpak asuhumapkö bömön jalöŋi aiga Anutunöŋ miwikŋaim eŋgiyöhi, mi mönö Kraist aködamun miwikŋaim waŋgimegöra al eŋgii ahöze.
17 Kraistnöŋ mutuhök maligun öröyuai pakpak miaŋgö andöŋe asuhuget. Yaŋön mönö yuai pakpak mindiriba nam köl eŋgiiga kutulaŋgöba yaŋgöreŋ töndangöba kinje. 18  * Ef 1.22-23Kraistnöŋ bömön jalönini akza. Öröyuai pakpak neŋgö öröm neŋgineŋgi bohonina aka malmapköra kömupnöhök wahörök. Kömugeri, yeŋgö sutŋineyök jitŋememeŋina aka guliba wahörök. Mewö mutukŋamnini aiga nini könagesö walŋaŋgö zioz dölök-kunŋi asuhuba kinjin. Miaŋgöra urugö, silegö, yuai pakpakö nöröp bohonini aiga urumeleŋ könagesö neŋön yaŋgö öl kembaŋi akzin.
19 Anutunöŋ Nahönŋi nanŋaŋgö dop köröndöŋ aka malmapkö möt teköi dop kölök. Miaŋgöra nanŋi mötmötŋi aka aködamun yuaiŋi pakpak mi körek pakpak Kraistpuk qekötahöba kinjawaŋgöra körö-ölöwak möta malja. 20  * Ef 2.16Öröyuai pakpak gölmenöŋ aka Suepnöŋ Anutubuk kazik ahakzei, Anutunöŋ mi pakpak töwaŋini ala eŋguaŋgiriga nanŋambuk qekötahöba urumohot akŋegöra möta kewö jim teköi dop kölök, “Mönö nani Nahöni melaibi geba maripomnöŋ kömumba sepŋi mokoba luaigö nam köli asuhuma.”
21 Iŋini mewöyök mutuk ahakmemeŋini bölöŋi ahöyöhaŋgöra aka uruŋinan Anutubuk urumohot qahö aka kerök möt waŋgiba tikep malget. 22 Mutuk mewö malgetmö, nalö kewöŋe Anutunöŋ nanŋambuk urumohot aka kinmegöra Nahönŋi melaiiga gölme silebuk kömumba köl könjörat mem eŋgiyök. Mewö kingetka qewöloŋini saŋgoŋda mala eŋguaŋgita nanŋi jeŋe sarakŋi köpösihitkö keuŋini qahö al eŋgii aŋgotmegöra al mamböta jörömqöröm ahakze.
23 Jörömqöröm ahakzemö, mala anjaŋbanjaŋ köla et eŋgubapuköra mönö Kraist pöndaŋ möt nariba kinme. Anutunöŋ Ölöwak Buŋaŋan tandö kuŋguyöhi, iŋini miaŋgö keuŋi mötket. Uruŋinan miaŋgöreŋ naŋgöba töndangöba kin köhöiba malme ewö, mönö oyaeŋkoyaeŋ akŋe. Nini Ölöwak Buŋaŋi mi jim sehimakzin. Anutunöŋ ambazip miwikŋaim eŋgiiga Suep bapŋe mal anjei, yeŋgö sutŋine mi liliköba jim asariba maljin. Pol nöŋön mewöyök Ölöwak Buŋagö nupŋi mi memba maljal. Mewö.
Polnöŋ zioz kambugö nup denöwö memba malök?
24 Kraistkö ölŋi mi urumeleŋ könagesö neŋön akzin. Kraistnöŋ neŋgöra aka köŋjiliŋ möriga kitipŋi ahöba urumeleŋ könagesö qaknine öŋgömakzawi, mia Kraistkö ölŋi bauköm eŋgimamgöra aka silenan meköba möta malakzal. Mewö aiga eŋgöra aka sihimbölö möta malali, miaŋgöra nalö kewöŋe söŋgaimakzal.
25 Anutunöŋ kuŋgum niŋgiiga urumeleŋ könagesöŋi könagesöŋi welenŋini qeba nup memba maljal. Anutunöŋ kalem möriamŋi ambazip mendeŋ neŋgimamgö areŋ alöhi, miaŋgö dop Buŋa keuŋi körek jim sehim tekömamgöra jiyök. Eŋön ölöwaka köhöimegöra nup al niŋgiyök. 26 Anutunöŋ Buŋa keu mi möpŋaŋgö möpŋeyök asamböriga ambazip julkösöŋ aka kömugetka gwölönarökŋi wahöta kömugetka mewö mewö aka mala kota tönpin malget. Malgetka nalöŋi nalöŋi tölapŋe ahöyökmö, nalö kewöŋe könagesöŋi könagesöŋi sarakŋi neŋgöra indel neŋgiiga mötzin.
27 Anutunöŋ kalem möriamŋaŋgö areŋi kewö jiba ali ahöza, “Nöŋön keuni tölapŋi mi nani könagesöurupni eŋgöra indelbi mötmegöra mötzal. Yeŋön mi möt yaköba anda jim sehigetka Buŋani tölapŋaŋgö aködamunŋan mönö kian kantriŋi kantriŋi yeŋgö sutŋine qariba qetbuŋaŋambuk akŋa.” Keu kötŋi tölapŋi mi kewö: Kraistnöŋ eŋgö uruŋine malja ewö, mönö asakmararaŋe aŋgotpingö jörömqörömŋi al eŋgimakŋa.
28 Neŋön Anutugö areŋ miaŋgö dop Kraistkö könaŋi ambazip pakpak eŋgöra jim asariba maljin. Yeŋön körek Kraistpuk qekötahöba kin köhöiba aködamunŋinambuk akŋegöra kusum eŋgimakzin. Mewö eŋguaŋgiringa Anutugö jemesoholŋe aŋgotmegöra mötzin. Miaŋgöra mötkutukutunini pakpak qezaköba qambaŋ keuŋi keuŋi eŋgimakzin. 29 Nöŋön miaŋgöra aum-mörimakzal. Kraistnöŋ kukösumŋaŋgö qakŋe sölölöhöba inahöm niŋgimakzawi, nöŋön mönö miaŋgö dop bim qeba malakzal. Mewö.

*1:7: Kol 4.12; Flm 23

*1:14: Ef 1.7

*1:18: Ef 1.22-23

*1:20: Ef 2.16