Yesugât siŋgi âlip Yohaneŋâ kulemguip.
1
Yesu zâk Anutugât sât.
Hân mân muyageibân sât zâk ândeip. Sât zâk Anutu sorâk ândeip. Oi zâk Anutuyâk op ândeip. Topkwâkwatŋâ zo zâk Anutu sot ândim gâip. Sât zo Anutuŋâ sâi kut ŋâi ŋâi aksik muyageziŋgip. Kut ŋâi ŋâi, zo zâk buŋâ mân muyageip. Sât zâk ândiândigât mariŋâ ândeip. Ândiândi zorâŋ a zeŋgât âsakŋâ op âsageziŋgip. Ŋâtâtikŋâ âsakŋâ kwârakubam osim gâip.
Anutuŋâ kore a ŋâi muyagei ândeip, kutŋâ Yohane. A zâkŋâ âsakŋaŋgât den sâm muyagei a aksik âsakŋâ mariŋâ nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâbigât Anutuŋâ sâŋgongoip. A zo, zâk âsakŋâ mariŋâ buŋâ. Zâk yen âsakŋâ mariŋaŋgât den sâm muyageziŋgâbam âsageip. Âsakŋandâ narâk zoren muyagem ândeip. Oi zâkŋâ a kamân dâp âsageziŋgâmap. Zâk âsakŋâ bonŋâ uap.
10 Anutugât sât zâk hânân muyageip, zâkŋak mârum Anutugât sâtkât sâm hân muyageip. Oi gem gam muyagei hân a ziŋâ ekŋâ topŋâ mân nâŋgâwe. 11 Zikŋâ hânân gem gâi a ambân gakârâpŋâ buku mân okŋaŋgâwe. 12 Ka nâmbutŋandâ buku okŋaŋgâwe, zen Anutugât nan bârarâp upigât imbaŋâ ziŋgip. Nâmbutŋâ zen zâkkât kutŋâ nâŋgâm, nâŋgâm pâlâtâŋ kwâkŋaŋgâme, zen zo yatâ otziŋgâmap. 13 Anutugât nan bârarâp zo, zen a sep gilâmân gâbâ mân âsagime mo a dengât mân âsagime. Zen Anutuŋâ sâi âsagime.
14 Sât zâk a opŋâ âsagem osetniŋan ândeip. Âsagei nen neule âsakŋâ igâwen. Âsakŋâ zo egindâ Anutu Ibâgât nanŋâ kânok, zâkkât âsakŋâ oip. Zâkŋâ tânzâŋgozâŋgoŋ sot den bonŋâ, zo mem gem gâip.
15 Zâkkât topŋâ Yohaneŋâ sâm muyagem itâ dâzâŋgoip, “Nâ zâkkât itâ dâzâŋgowan. Bet âsagiap, zâk kândom ândeip. Nâ mân ândia ândim gâip, zorat zâk patâ op walânim ândiap.” 16 Zâkŋâ tânnâŋgom âim ândimap. 17 Moseŋâ girem den Anutugâren gâbâ mem niŋgip. Yesu Kristo, zâk ko tânnâŋgonâŋgo sot den bonŋâ mem niŋgip. 18 A niŋâ Anutu mânâk igâwen. Ka nanŋâ zâk Anutuyâk op ândeipŋâ Ibâŋaŋgât âsan topŋan tâpmapŋâ den siŋgiŋâ mem ge sâm muyageniŋgip.
Yohaneŋâ zikŋâ topŋâ sâm muyageziŋgip.
(Mt 3:1-12; Mk 1:7-8; Lu 3:15-17)
19 Yerusalem kamânân gâbâ Yuda a ziŋâ tirik namâ galem a sot tirik namâ kore a nâmbutŋâ sâŋgonzâŋgone Yohanegâren gam, gâ wan a ŋâi, sâm mâsikâm sânetâ topŋâ dâzâŋgoip. 20 Zâk topŋâ mân kwâimbâm itâ sapsum dâzâŋgoip, “A bâliŋan gâbâ mâkâziŋgâbapkât mârum sâsâŋ, nâ zâk buŋâ. Nâ Kristo buŋâ.” 21 Sâi ziŋâ mâsikâm sâwe, “Gâ Propete Elia?” Sânetâ sâip, “Nâ zâk buŋâ.” Sâi sâwe, “Gâ Propete gâbapkât sâwe, zo?” Sâne dâzâŋgoip, “Buŋâ.” 22 Oi ziŋâ sâwe, “Gâ wan a ŋâi? Sâŋgonnâŋgone gen, zo zeŋgâren âi dap sâm dâzâŋgonat? Gikaŋgât dap sâmat?” 23 Sâne dâzâŋgom sâip, “Propete Yesaiaŋâ mârumŋan den sâm kulemgoip, zo nâgâren bonŋâ uap. Den zo itâ,
‘Barâ kâtik, mirâ kamân âtâŋan a ŋâiŋâ âsagem den patâ itâ sâm muyagem ândiap, “Kembugât mâtâp kârâm kubiknek.” ’ ”
24 Sâi Parisaio a ziŋ sâŋgonzâŋgone gawe, zen Yohane itâ mâsikâm sâwe, 25 “Gâ Kristo buŋâ, Elia buŋâ, Propete zo buŋâ oi wangât too saŋgonziŋgâmat?” 26 Sâne Yohaneŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ tooyâk saŋgonziŋgâman. Ka osetziŋan a ŋâi muyagem ândiap, zo mân ek nâŋge. 27 Zâk kândâtnan gam taap. Zâk kâwali ŋâi zemŋâŋgap. Nâ yatâ zorâŋ irâ sikumŋâ gorem aria mân dâp upap.”
28 Kut ŋâi ŋâi zo Betania kamânân Yodaŋ too nâmbutken muyageip. Zoren Yohaneŋâ too saŋgonziŋgâm ândeip.
Yohaneŋâ Yesugât topŋâ sâm muyagem dâzâŋgoip.
29 Haŋsâi Yesu gâi Yohaneŋâ ekŋâ a itâ sâm dâzâŋgoip, “Iknek. Râma gwamŋâ Anutugâren gâbâ gok, zâk hân dâp a zeŋgât tosaziŋ zâkkât kwâkŋan zâibap. 30 Zâkkât op itâ dâzâŋgowan. Bet âsagiap, zâk kândom ândeip. Nâ mân ândiwanân zâk ândeip. 31 Zorat zâk patâ op walânim ândiap. Mârum nâ zâkkât topŋâ mân nâŋgâwan. Isirae a den siŋgiŋâ dâzâŋgua nâŋgâbigât gamŋâ too saŋgonziŋgâm ândiwan.” 32 Yohane zâk yatâ sâm sâip, “Nâ Kaapumŋâ nii kembâ yatâ opŋâ zâkkât kwâkŋan ge tâi egâwan. 33 Nâ mârum mân ek nâŋga sâŋgonnogip, Anutu, zâkŋâ itâ sâm dâtnogip, ‘Kaapumŋâ a kwâkŋan ge pâmbap, zâkŋâ Tirik Kaapum saŋgonziŋgâbap.’ 34 Yatâ âsagei ekŋâ itâ dâzâŋguan. Zi Anutugât nanŋâ.”
Yesuŋâ a nâmbutŋâ gâsuziŋgip.
35 Mirâ haŋsâi Yohane sot azatŋâ, zen zorenâk âi kirâwe. 36 Kinetâ Yesuŋâ zoren gâi Yohaneŋâ ekŋâ azatŋâ itâ dâzâkom sâip, “Egit. Ândiren zi râma gwamŋâ, Anutugâren gâbâ gok.” 37 Sâi zet den zo nâŋgâm Yesu kândâtŋan molim âiwet. 38 Aritâ Yesuŋâ puriksâm zikitŋâ sâip, “Zet wan kârum gabot?” Yatâ sâi zikŋâ ziiŋ denân sâwet, “Raboni (niiŋ denân ko, Patâ), gâ mirâ ikâ zoren ândiat?” 39 Sâitâ dâzâkoip, “Ga egit.” Sâi zet zâk sot âi ândiwet. Mirâsiŋ geibâ sâi zet zâk sot âi ândeitâ ŋâtiksâip. 40-41 A zagât gawet, zekâren gâbâ a ŋâi kutŋâ Andrea, Simoŋ Peterogât munŋâ. Zâkŋâ zorenâk âim âtâŋâ muyagem itâ sâm dukuip, “Net a bâliŋan gâbâ mâkâniŋgâbapkât mârum sâsâŋ, Kristo, zâk muyagiet.” 42 Yatâ sâmŋâ Yesugâren diigi âiwet. Oi Yesuŋâ ekŋâ itâ sâip, “Gâ Simoŋ Yohanegât nanŋâ. Kutkâ Kepa san (niiŋ denân ko, kât kâtikŋâ).”
Pilipo sot Natanae Yesugât a urâwet.
43 Mirâ haŋsâi Yesu zâk Galilaia hânân âibam Pilipo muyagemŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ târokwatnim molini.” 44 Pilipo zâk Besaida kamânân gok. Andrea sot Petero, zet zo gokŋik. 45 Pilipoŋâ Natanae muyagem itâ sâm dukuip, “A zirat Moseŋâ gurumin den ekabân kulemgoip. Mârum Propete a zen yatik kulemguwe. A zâk muyagien, zâk Yesu, Yosepegât nanŋâ, Nasarete kamânân gokŋâ.” 46 Sâi Natanaeŋâ itâ mâbureip, “Nasarete kamânân dap yatâ a patâ âsagibap?” Sâi Pilipoŋâ itâ sâm dukuip, “Ga eknan.” 47 Yatâ sâi Natanaeŋâ Yesugâren ari ekŋâ sâip, “A zi Isirae a bonŋâ. Umŋan sarâ mân ziap.” 48 Yatâ sâi Natanaeŋâ mâsikâm sâip, “Dap yatâ opŋâ topnâ nâŋgat?” Sâi Yesuŋâ sâip, “Pilipoŋâ mân diigigi wakum nak topŋan kina geksan.” 49 Sâi Natanaeŋâ itâ sâm dukuip, “Patâ, gâ perâkŋak Anutugât nanŋâ. Gâ Isirae neŋgât a kutâ patâ.” 50 Oi Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Gâ wakum nak topŋan taat, nâŋâ zo dâgoga nâŋgâm ko nâŋgâm pâlâtâŋ otnigat? Ek nâŋgat, zo yenŋâ. Kut ŋâi ŋâi patâ ek nâŋgâm zâiban.” 51 Yatâ sâmŋâ sâip, “Nâ perâkŋak dâgobâ. Sumbem pâroŋsâi Anutugât sumbem a, zen a bonŋâ nâgâren zâim gine ziŋgitpi.”