23
Jisas naꞌipa epes hiesi ma waf aonai amam dambami mogawa miꞌuli Godi maloma amam Farisi mandaꞌanai
(Mk 12:38-39; Lu 11:43,46; 20:45-46)
Eaꞌ Jisas naseꞌasa basef esis amam nematawa hiesi saloma amam alupumi 12-peleim ananimi. Naꞌiam naꞌama naꞌi, “Amom mawalipasa miꞌuli Godi maloma amama Farisi amam mahoꞌofa Mosesa mawalipasa miꞌuli Godi laꞌifim. Andeandeꞌma pila basef hiami amam maꞌipipami, eaꞌ ipeꞌ ina pendaꞌ waf amam mandaꞌanai, owaꞌ hapainai. Deiꞌ main, amam maꞌipasa basef hiami, eaꞌ amam atom ina mailam, owaꞌ. Amam mowatania basef amamumi mawalipasama sielam siꞌi basef wafimi anom awolef wafimi luꞌwami mawamonam matoma ikeguf asasimi, eaꞌ amam ina magiambamas mofaꞌam ma lagof amamumi, owaꞌ. * Mt 6:1; Eks 13:9; Diu 6:8; Nam 15:38-39Amamaga hiami mandaꞌami mandaꞌam etina epes sotolom sinifelom. Amam mala egip* Basef ofagema ma egip luꞌunai ma amam mandaꞌ beten mape naꞌama. Amam maila waf esis Judai fowaꞌinai eaꞌ mandaꞌ bokis saꞌusaꞌumi ma anona pepa basef Baibeli mailanai. Amam mandaꞌam naꞌama ma epes hiesi sotolom sinifelom. luꞌunai nail lagof balagah amamumi ma mandaꞌ beten eaꞌ mandaꞌ sosaf launai nape sagwegw amamumi daꞌmalifima. * Mt 6:5; Lu 14:7Amam ukup maꞌi siaifah amama motawa maliꞌi atom dambami atom mapoma, ma nemaf anama sandaꞌ gwaꞌaimi luꞌwami o anama ifagw esis Juda saꞌi basef sapeimi. Amam maꞌi hiesi sotoloma sondalalimam sosaꞌma agof amamumi anama sandatama sapoma ma maꞌi sofalam siꞌipam siꞌi, ‘Dambami tisa’.
Eaꞌ enis epes ina sofala ipeꞌ siꞌi ipeꞌ dembipei, owaꞌ. Deiꞌ main, ipeꞌ tisa dembinai ipeꞌinai atotona eaꞌ ipeꞌ hipei pape siꞌi sahin owan wambota atotona. Ipeꞌ ina pefala enin epen nape etap anaeꞌ piꞌi Ahalomepa ipeꞌinai, owaꞌ. Deiꞌ main, aman anama atotona anan Ahalomepa ipeꞌinai, nape ilif heveni. 10 Eaꞌ esis ina sofalepa siꞌi dembipei tisa, owaꞌ. Deiꞌ main, Dembinai tisa ipeꞌinai Krais atotona, God nandandepana nasapaꞌana nafiꞌi. 11  * Mt 20:26; Mk 9:35; Lu 22:26Eaꞌ emi egafis nambimb sotaga dembesi ipeꞌisi, deiꞌ ataꞌ siliꞌ sope sondaꞌ maol sope owina ipeꞌ. 12  * Jop 22:29; Pro 29:23; Esi 21:26; Lu 14:11; 18:14Eaꞌ naꞌama etin, emi egafis sefela agof asasimi atom, epes isima anona nemaf agof aꞌas. Eaꞌ emi egafis sondaꞌ agof asasimi mefeꞌ owin, anona nemaf esis sefaꞌ agof luꞌwami.”
Jisas naꞌi basef maila amam Farisi maloma amam mawalipasa miꞌuli Godi ma waf aonai amam mandaꞌanai
(Mk 12:40; Lu 11:39-42,44,52; 20:47)
13 “Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pewalo uta ma naep esis amam nematawa ma ina nambimb siowis kingdom heveni, owaꞌ. Deiꞌ main, ipeꞌ ina pafeꞌ pawis nomon, eaꞌ esis amam nematawa saꞌi sefeꞌ siwis nomon, isima ipeꞌ pasopamas eafa sefeꞌ siowis. [ 14 Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ malogof biamipei. Ipeꞌ pawis ifagw amama nematawa alifiwai, pawis pakawalopom amamaga awoumi. Pandaꞌam naꞌama pandaꞌ beten launai etina esis sitilipa siꞌi ipeꞌ buꞌwipei. Anona nemaf God newaloga epes hiesi, enis epes owaꞌ seandaꞌ waf aonai naꞌamainai sofaꞌ nimanimi kwawieꞌum, eaꞌ ipeꞌ pefaꞌ nimanimi luꞌwami endilisi.]
15 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ malogof biamipei! Ipeꞌ pafeꞌ hiꞌagoma naoh etap wambel hiagoma, pifaꞌai anona epena notaga alupunai ipeꞌinai nila basef ipeꞌimi. Anan eaꞌ nataga alupunai ipeꞌinai, eaꞌ ipeꞌ pandaꞌ anan aona endilisi nikilaꞌ ipeꞌ naꞌama. Ipeꞌ aopei ma peafeꞌ wambel aonai hel nif fandumi mapoma. Eaꞌ ipeꞌ pandaꞌ epen anama nikilaꞌ ipeꞌ nendaꞌ waf aonai endilisi nandahama nefeꞌ wambel aonai hel.
16 Aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ naep masiꞌipei paꞌi pihiꞌambasa eaf enis epes. Ipeꞌ pawalipas naꞌama paꞌi, ‘Iꞌi emi egafis siꞌi agola ipat anama luꞌunai Godi sandaꞌ lotuwanai ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, amama falafumi. Eaꞌ emi egafis siꞌi agola gol amama buꞌwami sofaloꞌma ipat anama ma siꞌi sendaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, sendaꞌam sila basef siꞌi saꞌi.’
17 Ipeꞌ pahaga pagaoli ukup mololaepai eaꞌ naep masiꞌipei! Main deꞌim mape luꞌum mikilaꞌ? Gol amama sofaloꞌma ipat anama amam luꞌum o ipat anama buꞌunai nandaꞌ gol amama mataga boꞌoma naep Godi? Eaꞌ deiꞌ ipat anama atona nikilaꞌ gol. 18 Eaꞌ ipeꞌ pawalipas wapotiꞌ paꞌi, ‘Iꞌi emi egafis siꞌi balata sofaꞌ mafis sasoꞌ Godanai ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, amama falafumi. Eaꞌ emi egafis siꞌi ofa mafis satoma balata ilifa sendaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, esis silam siꞌi saꞌiam.’
19 Ipeꞌ naep masiꞌipei! Maim amamaga mape luꞌum? Ofa mafis mape luꞌum o balata nandaꞌ ofa anama nataga boꞌona ma naep Godi, deiꞌ nataga luꞌuna? Eaꞌ deiꞌ balata nikilaꞌ ofa. 20 Naꞌama deiꞌ emi egafis siꞌi agel balata anama ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima sendaꞌ basef amama laꞌifima amamaga matoma balata ilif maloma balata wapotiꞌ. 21 Eaꞌ emi egafis siꞌi agel ipat luꞌunai Godi ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima sandaꞌ basef asasimi laꞌifima ipat anama naloma Anan nape ipat anama. 22 Eaꞌ emi egafis siꞌi heven ilifa sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima saꞌi sondaꞌ basef asasimi laꞌifima balata buꞌunai Godi naloma Aman anama natoma balata anama.
23 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pawaloga nambawa maloma lombo maloma akwal mamumami hiami paseꞌana tuꞌwanim God. Pandaꞌam naꞌama ma akwal amama hiami agofuma amama min, dil, kumin. Eaꞌ ipeꞌ pindihiꞌama basef amama hiami ma miꞌuli God naꞌiami ma waf buꞌunai ma pigiambama epes, piti esis uwahipis, pendaꞌ amamaga andeandeꞌ ma waf endilisinai. Waf anama hianai neloma waf pindilali peseꞌana amamaga maim Godanai, anama pekolasana pihapilana etin pilana. 24 Ipeꞌ naep masiꞌipei, paꞌi pihiꞌambasa eaf enis epes! Ipeꞌ pandaꞌ maola patofa afiꞌawa amama saꞌumi mail maloh nembawa, eaꞌ mafin anama luꞌunai kamel eaꞌ pewaloꞌana nalomam.
25 Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pandombasa kap plet andeꞌama atom boꞌom. Eaꞌ nomon owaꞌ. Ipeꞌ opalef siꞌipama waf sandaꞌ walanai naloma waf anama alop atonai aonai. 26 Ipeꞌ Farisi, naep masiꞌipei! Ipeꞌ ataꞌ piliꞌ pendombasa kap malep nomonam muliꞌ ma nambimb andeꞌema wapotiꞌ meataga boꞌom.
27 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ epes malogof biamipei! Ipeꞌ pandahama siꞌi ifagw saꞌumi sawa epes sagaꞌi hiꞌagilif sandaꞌ pen afitinai saofam. Eaꞌ andeꞌama boꞌom ma satolom, eaꞌ nomonama siꞌima amamaga awami foloꞌalami mala maloma bihiguf balagah epes sagaꞌi alialimi. 28 Ipeꞌ pape naꞌama etin. Esis epes sati alop ipeꞌinai andeꞌ saꞌi ipeꞌ pandaꞌ waf buꞌunai. Eaꞌ nomon waf aonai basoꞌomunai ma malogof biagufi patopaꞌ basef anai ma miꞌuli Godi amama mape siꞌima ipeꞌ.
Jisas naꞌipa amam amama mawalipasa miꞌuli Godi maloma amam Farisi anona nemaf amam mofaꞌ nimanimi awami
(Lu 11:47-51)
29 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam paꞌi malogof biamipei. Ipeꞌ pandaꞌ hiꞌagilif amam profet magaꞌi eaꞌ pefaloꞌma ifagw epes isima buꞌwasi sagaꞌi sapeimi. 30 Eaꞌ ipeꞌ paꞌi, ‘Iꞌi afaꞌ fowaꞌ gani ope siꞌi akusafa afaꞌisi, afaꞌ ina wiegiambama esis oha amam profet afum, owaꞌ.’ 31 Ama basef amama atom ipeꞌ pawalapami ofagema ipeꞌimi atom, paꞌi ipeꞌ akusas pagiꞌ patagai saha profet magaꞌi. 32 Eaꞌ ipeꞌ piwatani waf anama aonai esis akusipa sandaꞌanai hiꞌilana!
33 Ipeꞌ siꞌi iguf awami pataga iguf awami mahasi! Anona nemaf God nondaꞌmasa basef luꞌwami eaꞌ niꞌipipa pefeꞌ pepe wambel aonai hel. Deiꞌ pendaꞌam piꞌimama ma nambimb pefeꞌma basef amama? Owaꞌetin. 34 Naꞌama Aeꞌ asapaꞌo anom profet molomago anom amam ukup buꞌwami mapeimi molomago anom gawaimi ma Baibeli amam mofoꞌo motagamepa. Anona nemaf ipeꞌ peham mogaꞌ, eaꞌ anom ipeꞌ piunda lawah usiꞌimi tuꞌwanaimi, anom pepe pelaꞌam nomon ifagw paꞌi basef papeimi. Eaꞌ ipeꞌ pendaꞌam petofam anona wambel taun luꞌunama eaꞌ petofam mofaꞌ mefeꞌ anona taun eaꞌ petofam pegolopam etin pefeꞌ. Ipeꞌ anona nemaf pendaꞌ waf aonai anama. 35 Eaꞌ deiꞌ epes isima sape buꞌwasi hiesi ma enis sahas sagaꞌ, ofagema amama hiami anona nemaf mopoma ipeꞌ. Naliꞌi Abel anan aman buꞌunai nafiꞌi nafiꞌi natagama aman akutainai profet Sakaraia, Berekia nogalomana, anama akusipa sahana afuna laꞌafena ipat luꞌunai Godi naloma balata saofa mafis sasoꞌ Godanai. Amama ofagema anona nemaf mila ipeꞌ etipa. 36 Aeꞌ aꞌipipa endilisi ipeꞌ. Amamaga nimanimi awami ofagema anona nemaf mopoma ipeꞌ epes hipei amam nematawa deiꞌ papani.
Jisas nalopa wambel Jerusalem
(Lu 13:34-35)
37 O ipeꞌ Jerusalem, Jerusalem, ipeꞌ paha amam profet afumi, pakwaha otamba paha amam God nasapaꞌam mafiꞌmai ipeꞌ magaꞌ. Laꞌelaꞌef aeꞌ aꞌi ekolasa ipeꞌ epes hipei siꞌi awata numaꞌinai nowaꞌani nogami nakolasam mawis mail behenagof ananimi. Owaꞌetin, ipeꞌ pandaiwaꞌ. 38 Ipeꞌ pemeꞌ! Deiꞌ wambel ipeꞌinai anona nemaf aona wafina nope. 39 Aeꞌ aꞌipipa, ipeꞌ nambimb ina petolowe wapotiꞌ ma nambimb piꞌi, ‘Apeꞌ maꞌi God nofaloꞌma aman anama nafiꞌi agel Dembinai ma nondaꞌana nondanifel.’ ”

*23:5: Mt 6:1; Eks 13:9; Diu 6:8; Nam 15:38-39

*23:5: Basef ofagema ma egip luꞌunai ma amam mandaꞌ beten mape naꞌama. Amam maila waf esis Judai fowaꞌinai eaꞌ mandaꞌ bokis saꞌusaꞌumi ma anona pepa basef Baibeli mailanai. Amam mandaꞌam naꞌama ma epes hiesi sotolom sinifelom.

*23:6: Mt 6:5; Lu 14:7

*23:11: Mt 20:26; Mk 9:35; Lu 22:26

*23:12: Jop 22:29; Pro 29:23; Esi 21:26; Lu 14:11; 18:14