11
Lasarus meiewon.
Kar ro sip orip kon enip Lasarus, ko Betani mena raiäwon. Kiro mena Maria kon amak Marta ori raiäirin. Kiro Maria kosar meter uer sou eposek Jisas nukan isou opok kourmara, kon tapau urik rumukäus tätäi muruwon. Kiro asir nukan äpiauk Lasarus ko sip orip. Kiro asiret ories Jisas ämän surmurianik, äieirin, “Näwäu, nan jaun ko mesin wonas meieäum ko sip orip rau.”
Jisas ko kiro ämän roumara, äiewon, “Kiro sipas ro wa meiäi. Kiro roasiret ak Anut nukan sakau aparianik, kon enip oik maiei. Kiro apu opokas Anut nukan Mokoi enip jou näwäu owai.” Jisas ko Marta, kon awak Maria, Lasarus pak akanun kon wous meiewon. Ko Lasarus sip rau ämän roumara, utianik, kiro rawon mena omre oirori rawon.
Kiro omre oirori manonuk, kon tamareäu roat awarowon, “Ik ätäi Judia provins potau.”
Kesernuk, kon tamareäu roat akas aurin, “Näwäu, Juda roasiret akas na aiaukus iwosaurna, koumun, omre rumukäu manau wa, na ätäi kiro mena potaun ronkatem ra?”
Jisas nukas ätäi awarowon, “Omre karar opok sarau kiro 12 aua orip, tapera pote iukärir kiro epar. Keseria, inok ro ko sankeu ariäu ko aiaukus wa siotorai, owon, ko omnokou pakan arou apariäu. 10 Utianik, ro ko pututu ariäu, ko aiaukus siotorai, owon, ko arou wäpik.”
11 Jisas kiro ämän aware kuremara, awarowon, “Iken jaunok Lasarus ko nini rau, is potoita, ko siräi muram.”
12 Kon tamareäu roat akas aurin, “Ko nini rau raroi, ko ätäi eposek saräi.” 13 Jisas ko or ämän momara, Lasarus nini rau awarowon, utianik, ko äpu Lasarus meiewon. Tamareäu roat akan ronkat ko epar nini rau rai äiein.
14 Keseria, Jisas nukas ätäi amop awarowon, “Lasarus ko meiewon. 15 Utianik, is ak mesin ronkateanik, ko pak pote rawau wa, owon, is akan woiaka epar maun rai kesermin. Ik ko aparau manau.”
16 Jisas keser äienuk, Tomas nukan kar enip Didimas nukas kon sarau jaukut awarowon, “Kir, ik erek ko pak meiäu manau.”
Ro siräianik, awau orip orip rawaun onoktapau kiro Jisas karar.
17 Jisas ko kon tamareäu roat pak Betani mena siakup pena, karauk roat akas Lasarus meiewon, up uru momun omre 4 orip manowon rai aurin. 18 Kiro mena Jerusalem siakup. 19 Keseria, Juda roasiret sosop ak Marta Maria ori awan äpinawa meiewon woiaka eposek saräun rai siarawap koi rain. 20 Marta ko Jisas koura ämän roumara, ko Jisas apu opok tararaun potowon. Maria ko owa rawon.
21 Marta nukas pote Jisas tararmara, auruwon, “Näwäu, na okoro opok raumon maro, isan äpi wa meiewo. 22 Utianik, rusapai nais is äpu na owo osap owaun Anut aurta, kos na isai.”
23 Jisas nukas ätäi Marta auruwon, “Nan äpin ätäi siräiäi.”
24 Marta nukas ätäi äiewon, “Io, is äpu, tawa roasiret erekapu ätäi siräiäiei ses opok, ko nais siräiäi.”
25 Jisas nukas ätäi auruwon, “Siräianik, awau rawaun onoktapau kiro is karar. Inok roasir ko isanun wou epar momara, meiäi, utianik, ko awau rawai. 26 Roat erekapu awau rai, akan woiaka isanun epar maiei, ak wa meiäiei. Ak awau orip orip rawaiei. Na kiro ämän mesin won epar mou ra?”
27 Kos ätäi äiewon, “Näwäu, epar senes, isan woi nanun epar mou. Na Krais, Anut nukan Mokoi, na okoro omnokou opok kon roasiret ätäi imwaraun sare musonuk, koumon.”
Jisas ko Lasarus mesin wouti monuk, waiewon
28 Marta ko kiro ämän are kureanik, ätäi owa potomara, Maria ospasi pakas auruwon, “Iken tamukiäu ro pemara, ko na apaisam äieu.” 29 Maria kiro ämän roumara, kurte siräumoi, Jisas tararau potowon. 30 Jisas ko mena tonau wa, ko Marta tararwon menar rawon. 31 Juda roasiret ak Maria pak koi rain, Maria ko kurte siräimara, kasik nonuk, aparianik, akan ronkat ko up opok waiäu potou rai tainori potoin.
32 Maria ko Jisas rawon opok pote tararmara, kon isokup uou sur wemara, auruwon, “Näwäu, na okoro opok raumon maro, isan äpi wa meiewo.”
33 Maria ko kon äpiauk mesin wouti momara, waienuk, karauk roasiret ko pak erek potoin ak nais woiakati maronuk, waiena, Jisas ko ak apwaromara, ko nais wouti momara, wou aru sarewon. 34 Kos totwarowon, “Ak ko erapok up kurein?”
Akas aurin, “Näwäu, na aparau pe.”
35 Jisas ko wouti näwäu senes momara, waiewon.
36 Kesernuk, roasiret akas äiein, “Aparwe, ko Lasarus mesin kon wous epar meiewon.”
37 Utianik, karauk roasiret akas äiein, “Okoro ros kar ro amuk utup orip jekur monuk, om aparwon. Ko owon Lasarus saräun utonuk, meiewon?”
Jisas nukas Lasarus siräi mowon.
38 Jisas ko ätäi wouti näwäu momara, Lasarus aireu uru moin siakup potowon. Kiro aireu aiauk näwäus im pene moin. 39 Jisas nukas awarowon, “Kiro aiauk oi kurewe.”
Kiro ro meiewon, kon äpiauk Marta nukas äiewon, “Näwäu, ko up kuremun omre 4 orip utom, okon, sou aru senes päi.”
40 Jisas nukas auruwon, “Is na meter aisomin, nan won is mesin epar mota, Anut nukan sakau näwäu aparam.”
41 Keseria, akas kiro aiauk im pene moin pakan oi kurena, Jisas nukas omar eisanemara, äiewon, “Moni, na isan ämän orip orip roiäumon, okon, is na ‘pere’ aisom. 42 Is äpu na isan ämän orip orip roiäumon is okoro roasiret rai mesin äiem, iu kiro kurur keserta, akan woiaka nas is äsimoirta, koimin epar maiei.”
43 Jisas ko keser auri kuremara, näwäu urweanik, äiewon, “Lasarus, na kasik koi.” 44 Kiro meiewon ro siräimara, kasik kowon. Kon isou ipou neputapau enipsau erekapu omjos kururur moin.
Jisas nukas awarowon, “Kiro omjo uräi kureinai, utona, manai.”
Roat näunäu akas Jisas wena, meiäun a atoin.
(Matiu 26:1-5; Mak 14:1-2; Luk 22:1-2)
45 Juda roasiret sosop ak Maria aparau koin Jisas nukas kiro kurur keserwon aparmana, akan woiaka ko mesin epar moin. 46 Utianik, karauk roat ak Jisas nukas kiro kurur keserwon aparianik, potomoi, Parisi roat awaroin.
47 Keseria, Parisi roat akas Anut kamuk raiäi roat näunäu pak karauk roat näunäu urwarna, ak koi tururmana, äiein, “Kiro ro ik owosäu? Ko kurur atap atap mora. 48 Ik kiro ro utota, kiro onok keseriar keser raunuk rai, roasiret erekapu akan woiaka konun epar maiei. Keserna, Rom akan roat näunäu akas pemoi, ika aru mukianik, iken omsau pak tup ou näwäu pak erekapu aru maiei.”
49 Kar ro kon enip Kaiapas ko kiro woisan opok Anut kamuk raiäu ro näwäu senes, kos awarowon, “Ak kar ronkat raika uru wa rau. 50 Ak äpu wa ra? Karar ros karar roasiret akan omoi oianik, meiäun itok. Iken roasiret erekapu aru maiei itok wa.”
51 Kaiapas ko kon ronkat pakas kiro onok keseraun äiäu wa, ko Anut kamuk rawaun ro näwäu senes, okon, Anut nukas kiro onok keseraun ronkat nurunuk, ko tawa Jisas meieanik, okoro Juda roasiret sarwaraun rai arewon. 52 Ko Juda roasiret akanun karar meiäu wa. Ko meieanik, Anut nukan roasiret okoro omnokou opok erekapu turur maromara, Anut siakup koi marai. 53 Kaiapas keser äienuk, kiro omre opokar, Juda roat näunäu akas Jisas owose wena, meiäun rai onoktoroi a atoin.
54 Keserna, Jisas ko Judia provins opok ätäi amop ariäu wa. Ko kiro mena utomara, pote, ro wäpik omnokou siakup kar mena enip Epraim, kon tamareäu roat pak rawon.
55 Kiro sumaun omre Pasowa siakup penuk, roasiret Jerusalem näu mena siakupaian erekapu Anut nukan amuk opok eposek saräun akan onok atap atap keseraun näu mena tonoin. 56 Ak Jisas tup owa penuk, aparaun rai tone kame raumoi, aka aka arein, “Akan ronkat owo senek? Ko okoro sumaun ses päi ra, wa päi?” 57 Kiro Anut kamuk raiäi roat näunäu Parisi roat pak akas roasiret awaroin, “Jisas erapok rawai, ak aparianik, ik koi aikona, pote sakau atam.”