5
Omtapau opok, Jisas nukas roasiret Anut nukan ämän awarowon.
Jisas ko roasiret sosop apwareanik, pote kar omtapau opok tane rawon. Kesernuk, kon tamareäu roat* akas ko siakup koin. Ak keserna, Jisas ko owosein akan woiaka näu saräiei räi awarowon. Ko keser awarowon:
“Inok roasiret ak äpu akasar akan totomaka sarwarau senek wa, akararnak onok eposek mau senek wa, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas ak kamwareäu.
Inok roasiret ak wai raiäi, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas kiro roasiret akan woiaka aru ätäi jekur maronuk, rawaiei.
Inok roasiret akan enmak akasar wa jou miäi, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas ak osap araun awaronuk, kiro erekapu akan owaiei!
Inok roasiret ak Anut nukan onok eposek owaun sarau sakau maiei ak woiaka eposek saräiei. Owon, Anut nukas akan sarau moin apwareanik, sarwarai.
Inok roasiret ak karauk roasiret akanun woiakas meiewon, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas keseriar akanun wous meiäi!
Inok roasiret ak woiaka uru ukun wäpik ak woiaka eposek saräiei. Ak Anut aparaiei.
Inok roasiret akan sarau kiro karauk roat weräuna, erar rawaun patir ariai, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas ak isan mokoit awarai!
10 Inok roasiret ak onok eposek orip Anut nukan sarau muruna, karauk roat akas apwareanik, kasiaka penuk, karauk usu ak opok mona, ak woiaka eposek saräiei. Kiro roat Anut nukas kamwareäu.
11 Ak is tainori arina, karauk roat ak apwareanik, sät ämän enmak opok mianik, jeim wareanik, akwarona, ak woiaka wa aru mau, ak woiaka näu saräiei. 12 Ak woiaka näu saräiei, owon, Anut nukas karauk osap eposek sare marowon omar oik rau tawa owaiei. Kiro onok meter iken karauk asanokot akas Anut nukan ämän roianik, areain roat akwaroin siar roat akas ran rusapai ak kesewaraiei.”
Roasiret woiaka epar moin ak siu, arou pak senek.
(Mak 9:50; Luk 14:34-35)
13 Jisas nukas ätäi awarowon, “Roasiret akan woiaka epar moin erekapu ak siu senek. Utianik, siu ko mitu wäpik sarenuk, ätäi kiro siu mitu sare maun senek wa. Kiro erekapu aru mowon, ak känkurena, roasiret akas isiakas tai kureäi!
14 Roasiret akan woiaka epar moin kiro ak omsau akan arou senek. Näu mena omtapau opok ou miäi kiro ämäiäu senek wa.
15 Kar ros kon arou aioi mianik, baket uru wa miäu. Ko arou aioianik, kämioik amparar äsäi monuk, roasiret erekapu kon merek opok raiäi. 16 Kiro onok senek akan arou merek kiro roasiret akan amiak opok maraiei. Keseria, akas ak owo onok eposek keserin ak aparianik, akan momonaka omar oik rau ak kon enip jou maiei.”
Jisas nukas roasiret Anut nukan sintore ämän awarowon.
17 Jisas nukas ätäiar roasiret awarowon, “Ak is Moses nukan sintore ämän pak Anut nukan ämän roianik, areain roat akan ämän maroin kiro oi kuräun koim ra ak keser wa ronkatäu. Utianik, is kiro ämän oi kuräun kowau wa, is akan ämän kiro iporaun koim. 18 Is epar senes awarom, omar pak omnokou pak rain ses opok kar sintore ämän eteinak wa ämäiäu. Akan ämän karar karar erekapu epar, päi kiro ses opok epar, akan sintore ämän patarai. 19 Keserianik, inok ros kiro sintore ämän eteinak senes wa tainorianik, kos karauk roat kon onok ätär maronuk, kon enip Anut nukan amuk opok eteinak senes rawai. Kar onok kiro kesek, na inok ros kiro sintore ämän eteinak erekapu tainorianik, nas pak karauk roat kiro onok ätär maram nan enmat kiro Anut nukan amuk opok näwäu rawai. 20 Is ak epar awarom, akan woiakas epar Anut mesin meieanik, akan onok eposek äpu meiäi roat pak Parisi roat akan ämän tamareäi roat pak itimwarau wa, ak epar Anut nukan kamwaraun mena tone rawau senek wa.”
Jisas nukas roat kasiaka peäu ätäi woiaka näu saräun ämän marowon.
(Luk 12:57-59)
21 Jisas nukas ätäiar awarowon, “Ak okoro ämän meter asanokot akas arena, roiäin, ‘Na kar ro wa weta, meiäu. Inok ros ko kar ro wenuk, meiäi ko ämän roiäi roat amiakap imäi potaiei.’ Kisim Bek 20:13
22 Utianik, rurisapai is ak awarom, inok ro ko kon jauk pak ketäirin ko ämän roiäi roat rawa imäi potaiei. Inok ro ko kon jauk jeimarnuk, ko kaunser opok imäi potaiei. Inok ro ko kon jauk aurai ‘Na raun otop’ auruwon, kiro ro ko Satan nukan ep uru nai. 23 Keserianik, na nan opur ra o ra oianik, Anut nukan osap nuraun patan opok maun oi kowam, ätäi ronkatäm nan jaun na pak ämän orip aurumon, na ätäi ute manam, 24 Nan opur ra o ra kiro patan siakup moinam, pote nan jaun pak aremoi, awan woiawa karar mianik, na ätäi koia, nan osap oianik, kiro patan opok mianik, Anut nuram.
25 Utianik, na kar ro ori ämän roiäi roat rawa manaun au apu opok pote rai, kiro omre potorair opokar awan ämän ätäi woiawa nau saräun jekur aräieir. Keseria, ko na ämän roiäi roat opok wa imäisi potai. Na kiro wa keseram, kos na ämän wasarewareäu ro nukan ipoukup musonuk, kos na polis nukan ipokup musonuk, polis nukas karapus owa kureisai. 26 Keseria, na kiro owas ätäi kasik naun erar wa äsimoisaiei. Utianik, na aiauk näwäu maun aisowon keseriar erekapu marota, epar na kasik utoisona, manam.”
Jisas nukas asik oin roat karauk asir pak ariai ämän marowon.
27 Jisas nukas ätäiar awarowon, “Ak ämän meter keser arein roin. ‘Na asik oumon ro karauk asiret kuruk wa imware ariäu.’ Kisim Bek 20:14
28 Utianik, is keser awarom, kar ro ko kar asir aparianik, kon wou siräianik, aru muram keser ronkatewon, kiro ro kon wou uruas kiro asir pak onok aru mowon.
29 Keseria, na nan amunauk näu kaima onok aru maun reusonuk rai, kiro amunauk siräi oinam, känkuräm! Kiro amunauk eteinak känkureta, nan enmatsau erekapu orip Satan nukan ep näwäu orip orip jereäu mena wa kureisaiei. 30 Nan ipon näu kaima onok aru maun reusonuk, kiro ipon nau kaimas patir oinam, känkur. Na ipon utup rawam, kiro itok, nan enmatsau erekapu Satan nukan ep näwäu orip orip jereäu mena wa kureisaiei.”
Jisas nukas roasiret ouratianik, utototeäin ämän marowon.
(Matiu 19:9; Mak 10:11-12; Luk 16:18)
31 Jisas nukas ätäi awarowon, “Meter kiro keser äiein, ‘Inok ro ko kon asir utonuk, manaun ko kar pepa eteinak opok jer weanik, asir nuria, kiro asir utonuk, manai.’ Lo 24:1-3
32 Utianik, is ak awarom, kar ro kon wau sapum onok aru mau wa, erar utai, kiro ros onok aru senes kon wau opok keseru. Ko kon wau usu nuriäu, owon, wau ko ätäi kar ro ounuk, ko roasir ouratäiäi akan sintore ämän espäiäu. Kar ro kiro asir owai, kiro ro ko nais kiro sintore ämän espäiäu.”
Jisas nukas roasir paip maun ämän onok marowon.
33 Ko ätäi äiewon, “Ak meter roasiret keser awaroin roin, ‘Na owo paip Anut pak moirin kiro wa utam, utianik, na owo paip Näwäu pak momon siar, kiro keseriar tainoram.’ Wok Pris 19:12
34 Utianik, ruris is ak awarom, na kar ämän mia, kiro ämän paip pak wa sakau mau. Na ämän äianik, na omar nukan enip wa atau, owon, omar kiro Anut nukan taneäwon patan. 35 Na omnokou erar wa enip atau, owon, kiro opok Anut kon isou mianik, sume raiäu. Na Jerusalem enip wa atau, owon, kiro Anut iken kamoikeäwon ro näwäu kon näu mena. Buk Song 48:2
36 Na kar ämän mianik, na tapan wous kiro ämän ronkatemoi, wa sakau mau, owon, nan kar tapan urik aurta, ärneu ra, mokup ra, wa päi. 37 Na erar keser ‘io’ ra, ‘wa’ ra, äiäum. Na owo kar ämän areäum, kiro ämän Satan nuka pakas koiäu.”
Jisas nukas roat akan jaunakat akas akwarona, ak ätäi akan jaunakat pak wa weräiäi kiro ämän marowon.
(Luk 6:29-30)
38 Jisas nukas ätäi äiewon, “Meter ak keser arena, roin, ‘Kar ros nan amunauk aru musonuk, nas nais ätäi kon amukauk karar aru muram, kar ros nan aunpanak porurnuk, nas nais kon aukpanak karar poruram.’ Kisim Bek 21:24
39 Utianik, rusapai is ak awarom, kar ros iwosonuk, nas ätäi ko wa wäu. Kar ros nan sipon näu kaimas purnuk, ätäi pirirnam, sipon sau kaimas nuruta, purai. 40 Kar onok kesek, kar ros na ämän roiäi ro opok imäisi potauri nan omjo rumukäu ounuk, nas wa tämurau. Utota, nan kar omjo nais owaura.
41 Kar onok kesek, kar marai ros kon jo oianik, apu rumukur imäiri manau aisonuk rai, nas pak kiro ro imäianik, apu rumukäu senes imäi pote mam. 42 Kar ses opok, kar ros nan osap owaun aisonuk, na wa tämarau, na ko nuram. Kar ros pak nan o ra, karauk osap ra oia, ‘ätäi amuk isam aisonuk rai, na ko wa sumkäinäu, na ko nuram.’ ”
Jisas nukas roasiret keser awarowon, “Akan iwäi jaunakat akanun woiakas meiäiei.”
(Luk 6:27-28, 32-36)
43 Kos ätäi äiewon, “Meter ak ämän keser arein roin, ‘Nan wonas nan jaunan karar meieäum, utianik, na nan iwäi jaunat mesin wonas wa meieäum.’ Wok Pris 19:18
44 Utianik, rusapai is ak awarom, akan iwäi jaunakat akanun woiakas meienai, kiro roat akas ak akwaroin akanun ak Anut nukas sarwaraun auraiei. 45 Keseria, ak akan momonaka omar oik rau nukan mokoit saräiei. Anut nukas san ate mianik, arou merek kiro roasiret aru pak roasiret eposek pak arou mareäu. Om nais kesekur roasiret eposek pak Satan nukan onok aru miäi roat pak erek om ne mareäu. 46 Karauk roat akas akanun woiakas meieäi, akas nais ätäi kiro roat akanun karar woiakas meieäi. Keserna, Anut nukas ak kar osap eposek arai ra? Kiro roat onok aru orip akas nais kir keseriäi. 47 Ak akan jaunakat karar ämän eposek maraiei, ak karauk roat ämän eposek wa maraiei. Akan onokus karauk roasiret akan onok wa itimwaraiei. Owon, Anut nukan ämän wa roiäi roat akas nais kir keseriäi. 48 Akan momonaka omar oik rau kon onok eposek senes. Keseria, ak nais ko senek onok eposek senes orip rawaiei.”