11
Jesu doŋki terak Jerusalem äroŋkuk
Mat 21:1-11; Luk 19:28-40; Jon 12:12-19
Kuŋtäŋgän Jerusalem yotpärare keräp taŋpäŋ pom kubä wäpi Olip u dubini-ken yotpärare täpuri yarä wäpi Betefage kenta Betani uken ahäŋkuŋ. Ahäŋpäŋä Jesutä iwaräntäki yarä intäjukun peŋ yäwetpäŋ yäwetkuk; Ek yotpärare udu kun yäk. Päŋku doŋki kädet moräki-ken topmäk terak itak u kawun. Doŋki uwä gubaŋi, nämo täŋbätak täwani. U kaŋpäŋ pitpäŋ yäpmäŋ äbun. Pirirän äma kubätä tabäŋpäŋ U imata yäpmäŋkamän? yäŋ täweränä ŋode kaŋ iwerun; Ekänitä ŋopäŋ epän kubä täŋpayäŋ nadätak. U täŋpän täreŋirän äneŋi bäräŋeŋ pewän äbayäŋ yäŋ kaŋ iwerun.
Jesutä ude yäweränkaŋ äma yarä uwä kuŋpäŋ doŋki gubaŋi yot yäman kädet moräki-ken topmäk terak irirän kaŋpäŋ pitkumän. Pirirän äma ätutä yabäŋpäŋ yäŋkuŋ; E, u imata yäpmäŋkamän? Ude yäweräwä äma yarä unitä Jesutä man yäwetkuko udegän yäwerirän nadäwä tärewäpäŋ Doŋki u yäpmäŋ kun! yäŋ yäwetkuŋ. Ude yäŋirä doŋki uwä Jesuken yäpmäŋ kuŋkumän. Yäpmäŋ päŋku Jesuken ahäŋ imiŋpäŋ tek punin nanik yäŋopmäŋpäŋ doŋki terak peŋkumän. Peŋirän Jesutä äro uterak maŋitkuk. Äro doŋki terak maŋirirän ämawebe mäyaptä tek iniken iniken yäŋopmäŋpäŋ kädet-ken peŋirä ätutä päya pähäm tokätpäŋ udegän kädet-ken peŋ wädäŋ yäpmäŋ kuŋkuŋ. 9-10 Ude täŋkaŋ ämawebe mäden ba intäjukun kuŋkuŋo u gera ŋode yäŋkuŋ;
Wisikinik! Ekäni wäpi terak äbätak ŋonita iniŋ oretna!
Kaŋiwat epän oranin pähap Devittä täŋkuko u äneŋi ahätak unita iniŋ oretna!
Anutu ärowani kunum gänaŋ itak u iniŋ oretna!
11 Eruk, ude täŋ imiŋirä kumaŋ Jerusalem äroŋpäŋ Jesu kudupi yot gänaŋ äroŋkuk. Äroŋpäŋ imaka imaka kuduptagän yabäŋpäŋ-nadäk täŋ irirän kome bipän taŋirän äpämaŋ iwaräntäkiye 12 u yämagut yäpmäŋ Betani yotpärare-ken kuŋkuk.
Jesutä wama päya kubä tagwän man iwetkuk
Mat 21:18-19
12 Eruk patkuŋo yäŋewänä Betani peŋpeŋ äpämaŋ kuŋirä Jesu nakta iŋkuŋ. 13  * Luk 13:6 Nakta iwäkaŋ ijiŋpewän kwäpäŋ wama päya kubä pähämi yabäŋkaŋ mujipi nikek käwep yäŋkaŋ wäyäkŋewän waŋkuŋ. Mujipi ahäk-ahäk kadäni nämo unita pähämigän itkuk. 14  * Mak 11:20 Ude kaŋpäŋ päya u ŋode iwetkuk; Ämatä gäkŋo mujipka näna yäŋkaŋ api täŋpä waneŋ! Man ude yäŋirän iwaräntäkiye nadäŋkuŋ.
Jesu kudupi yot gänaŋ äroŋkuk
Mat 21:12-17; Luk 19:45-48; Jon 2:13-22
15 Ude täŋkaŋ kumaŋ Jerusalem ahäŋpäŋä Jesutä kudupi yot gänaŋ äroŋpäŋ yabäŋkuk; Ämatä moneŋ ba barak imaka imaka kowat imän täŋirä. Yabäŋpäŋ yäwat kireŋpäŋ bukäni imaka, däpmäŋ äreyäŋ täŋpän kuŋ yämiŋkuŋ. 16 Ude täŋpäŋ kudupi yot gänaŋ epän udewani äneŋi täneŋtawä yäŋpäŋ yäniŋ bitnäŋkuk. 17 Täŋpäŋä ämawebe ŋode yäwetpäŋ yäwoŋäreŋkuk; Anutu täŋo man kubä ŋode kudän täwani;
Yotna uwä ämawebe äbori äboritä näkken yäŋapik man yäkta api irek. Ais 56:7
Upäŋkaŋ intä ŋode täŋirä kubo äma täŋo käbop irit bägup ude äworetak yäk. Jer 7:11
18  * Mak 14:1 Täŋpäkaŋ bämop äma ba Baga man yäwoŋärewani äma Jesutä ude täŋkuko unitäŋo manbiŋam nadäŋpäŋ ŋode yäŋpäŋ-nadäŋkuŋ; Jesu u jide täŋpäŋ utpena kaŋ paorek? Ämawebe päke u Jesu täŋo manta gäripi nadäk täŋkuŋo unita Jesuta umuntaŋpäŋ man ude yäŋpäŋ-nadäŋkuŋ.
19 Täŋpäkaŋ kome bipänä Jesu iwaräntäkiye-kät Jerusalem peŋpeŋ kuŋkuŋ.
Jide täŋpäŋ yäŋapik man täŋo bureni yäpne?
Mat 21:20-22
20  * Mak 11:14 Eruk kuŋtäŋgän patkuŋo yäŋewänä akumaŋ kuŋpäŋä wama päya Jesutä tagwän man iwetkuko uwä kaŋkuŋ; Pähämi kujari kuduptagän kubit taŋ tewä äpukopäŋ kaŋkuŋ. 21 Kaŋpäŋ Jesutä wama päya man iwetkuko Pitatä u juku piŋpäŋ yäŋkuk; Ärowani, päya ukeŋonita ka! Tagwän man iwetkuno ukeŋo kubit taŋkuko itak ŋo yäk.
22 Yäŋirän Jesutä ŋode yäwetkuk; Nadäwut! In Anutu nadäŋ imikinik täŋpäŋ kuŋat täkot! 23  * Mat 17:20 Näk bureni täwetat. Äma kubätä bänep yarä nämo peŋkaŋ bureni-inik api ahäwek yäŋ nadäŋpäŋ Pom udu akumaŋ gwägu gänaŋ tubäpeŋpäŋ äpmo! yäŋ iwereko uwä bureni ahäwek.
24  * Mat 7:7 Unita ŋode täwetat; In imaka u ba u unita Anutu-ken yäŋapinayäŋ täŋo uwä imaka u yäpmäŋkamäŋ ubayäŋ nadäkinik ude täŋpäwä bureni api ahäŋ tamek. 25  * Mat 5:23; Mat 6:14-15 Unita Anutu-ken yäŋapik man yänayäŋ nadäŋpäŋä äma kubä täŋo momi yäpmäŋ kuŋatpäŋä kaŋ pek täŋput! Ude täŋirä Nanjin kunum gänaŋ naniktä udegän intäŋo momi api peŋ tamek. [ 26 Upäŋkaŋ in äma täŋo momi yäpmäŋ kuŋaräwä Nanjin kunum gänaŋ naniktä udegän intäŋo momi pen api yäpmäŋ kuŋarek yäŋ yäwetkuk.]
Jesu netätä iweränpäŋ epäni täk täyak?
Mat 21:23-27; Luk 20:1-8
27 Eruk man yäŋ paotpäŋ Jesu iwaräntäkiye-kät äneŋi Jerusalem kuŋkuŋ. Päŋku ahäŋpäŋ Jesu kudupi yotken äroŋpäŋ kuŋarirän bämop äma, Baga man yäwoŋärewani äma ba Juda nanik täŋo ekäni ekäni ätutä ahäŋ imiŋpäŋ iwetkuŋ; 28 Ai! Gäk imaka täk täyan ŋo netätä gäwerirän täk täyan? 29 Ude iweräwä Jesutä kowata ŋode yäwetkuk; Näk man kubägän-inik täwet yabäwa näwerirä näkä udegän netä näwerän imaka täk täyat u kowata täwerayäŋ. 30 Eruk, Jontä ume ärut yämiŋkuko u netä iweränkaŋ ume ärut yämiŋkuk? Anututä iweränkaŋ täŋkuk ba ini nadäŋpäŋ täŋkuk? Unita yäwä nadäwa!
31 Ude yäweränä äma äbot unita jide yäne yäŋ nadäŋpäŋ ini-tägän yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ; Nin Anututä iwerän täŋkuk yäŋ yänawä Jesutä ŋode niwerayäŋ; A! Upäŋ imata mani nämo nadäŋkuŋ? yäŋ niwerayäŋ yäk. 32 Täŋ, Jon uwä ini nadäŋpäŋ täŋkuk yäŋ yänawä ämawebe man bumta niwetnayäŋ. (Uwä ämawebeta umuntaŋkuŋ. Ämawebetä Jonta Anutu täŋo manbiŋam yäŋahäwani äma kubä yäŋ nadäŋkuŋo unita.)
33 Nadäŋ-bäräp yarä nikek ude täŋpäŋ Jesu iwetkuŋ; Nin nämo nadäkamäŋ yäk. Yäwäwä yäwetkuk; Eruk, ude yäkaŋ unita näk udegän netätä näwerirän täk täyat unitäŋo mebäri nämo täwerayäŋ.

*11:13: Luk 13:6

*11:14: Mak 11:20

*11:18: Mak 14:1

*11:20: Mak 11:14

*11:23: Mat 17:20

*11:24: Mat 7:7

*11:25: Mat 5:23; Mat 6:14-15