27
Yesu zâk Pilatogâren diim âiwe.
(Mk 15:1; Lu 23:1-2; Yo 18:28-32; Apo 1:18-19)
Haŋsâi tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, zen mindum Yesu koindâ mumbapkât den sâwe. Oi sâne Yesu bikŋâ saamŋâ diim âim Roma a kutâ Pilato, zâkkâren parâwe. Mumbapkât sâm kâtigine Yuda, zâk zo ekŋâ wangât yatâ uan sâm umŋâ bâlei kât pindâwe, zo mem âim tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ mâburem ziŋgip. Oi itâ sâm dâzâŋgoip, “Nâ laŋ opŋâ a târârakŋâ zi bitziŋan paan.” Yatâ sâi ziŋâ sâwe, “Wangât neŋgâren ga sat? Zo gikak.” Yatâ sâm kât zo birânetâ mem tirik namin lum pam âi sip miaŋgip.
Tirik namâ galem a patâ, zen kât zo memŋâ sâwe, “Kât zi kâmbamgât sâŋgân, zorat tirik namin pâindâ mân dâp upap.” Oi kât zo mem dap utnat sâm âragum hân ŋâi kwâlâwe. Hân zo âmaŋ tuutuuŋ agât hân sâmarâwe. Hân zo kamân ŋâin gâbâ ga ândiândiŋ, zo mune zoren hanzâŋgobigât sâŋgân miwe. Oi narâk zoren hân zorat kutŋâ ŋâi kâmbam hân sâne kâtigeip. Oi Propete Yeremia zâkkât den kânŋan sâip, zo bon oip. Den zo itâ,
“Isirae a zen a sâŋgânŋaŋgât kât sâwe. 10 A sâŋgânŋaŋgât kât ekap 30, zorâŋ âmaŋ tuutuuŋ agât hân, zo sâŋgân miwe. Kembuŋâ dâtnogip, yatik urâwe.”
A kutâ zâk Yesu poru nagân mumbapkât sâip.
(Mk 15:2-5; Lu 23:3-5; Yo 18:33-38)
11 Zen Yesu diim âine a kutâ Pilato, zâkkât mâteŋan kiri itâ sâm mâsikip, “Topkaŋgât dâtno. Gâ Yuda zeŋgât a kutâ?” Sâi Yesuŋâ sâip, “Sat, zo.” 12 Oi tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, ziŋâ den sâkŋanâk sâm kine den hâuŋâ mân sâip. 13 Yatâ oi Pilatoŋâ dukum sâip, “Gâgât den doŋbep sânetâ wangât den hâuŋâ mân sat?” 14 Oi Yesuŋâ den hâuŋâ ŋâi mân dukui a kutâŋâ nâŋgi imbâŋâ oip.
15 Pasowa kendon narâk dâp a kutâ zâk Yuda a tâk namin tâpmarâwe, zeŋgâren gâbâ ŋâi olaŋ ziŋgâmâip. 16 Oi narâk zoren kâmbam ku a bâliŋâ ŋâi tâk namin zeip, kutŋâ Baraba. 17 Oi a mindumŋâ kinetâ Pilatoŋâ mâsikâziŋgâm sâip, “Ŋâi olaŋbatkât nâŋge? Baraba mo Yesu kutŋâ ŋâi Kristo sâme?” 18 Yuda a sâtŋâ, zen Yesugât um kâlak nâŋgâŋaŋgâm zâkkâren parâwe, zorat nâŋgâmŋâ sâip.
19 A kutâ, zâk den sâm kubikkubik tâtarân tâi ambinŋandâ zâkkâren den itâ pâi gâip, “Gâ a târârak zo, zâkkât den mân mâsâsuatpan. Nâ itârâŋ umanân nâŋgâm zâkkât op sâknam doŋbep nâŋgan.”
20 Oi tirik namâ galem a patâ sot a sâtŋâ, zen a umziŋan gem sâwe, “Zen sâne Baraba olaŋŋâ ko Yesu ko koi mumbap.” 21 Oi a kutâ zorâŋ dum mâsikâziŋgâm sâip, “Ŋâi mo ŋâi olaŋbatkât se?” Sâi ziŋâ sâwe, “Baraba.” 22 Sânetâ itâ sâm mâsikâziŋgip, “Yesu, kutŋâ ŋâi Kristo sâme, zâk dap okŋaŋgâbat?” Sâi zen lâu mâtâkâm aksik sâwe, “Zâk poru nagân moik.” 23 Sâne a kutâŋâ dum mâsikâm sâip, “Wan tosagât?” Yatâ sâi den kâtik sâm sâwe, “Zâk poru nagân moik.”
24 Yatâ utnetâ Pilatoŋâ sâi den mânâk nâŋgâm den doŋbep sâne sâi too pindânetâ mâteziŋan bikŋâ too saŋgonŋâ sâip, “A târârak zirat tosa nâgâren zimbap, zo zeŋgât siŋgi uap.” 25 Sâi a ambân kâmut, zen itâ sâwe, “Tosa zo nen sot kiurâpniŋ neŋgâren zimbap.” 26 Yatâ sâne a kutâŋâ Baraba olaŋ ziŋgip. Yesu ko sâi inzut kuupŋoot, zorâŋ lapitne poruyân kumbigât kâwali a bitziŋan pâip.
Kâwali a, zen Yesu kom eksâwe.
(Mk 15:16-20; Yo 19:2-3)
27 Oi a kutâgât kâwali a, zen Yesu namin gâbâ diim gem kâwali a zeŋgât namâ sombemân âim sânetâ kâwali a ziŋâ aksik minduwe. 28 Mindumŋâ Yesugât hâmbâ mâkâm kâwali a zeŋgât hâmbâ kuriŋâ giŋaŋgâne giarip. 29 Oi tâk sâtmam goŋkom kâukŋan pane giarip. Oi bikŋan tân ŋâi pindâne bikŋâ bongen mem kirip. Yatâ opŋâ kâwali a zen zâkkâren gam simin liim itâ sâwe, “Oe, Yuda zeŋgât a kutâ.” 30 Oi tâpziŋâ tâpkum tân bekŋan mem kâukŋan kuwe. 31 Yatâ kom eksâmŋâ kâwali a zeŋgât hâmbâ, zo mâkâm zikŋâ hâmbâ du giŋaŋgâne giari poru nagân kunam diim âiwe.
Yesu poru nagân kune moip.
(Mk 15:21-32; Lu 23:26-43; Yo 19:17-27)
32 Diim âim mâtâbân a ŋâi muyagiwe, kutŋâ Simoŋ, Kirene kamânân gokŋâ. Zâk okŋaŋgâne Yesugât poru nak bekŋan mem lugi âiwe. 33 Âimŋâ hân ŋâi kutŋâ Goligata (niiŋ denân ko kâuk siŋit), zoren takâwe. 34 Zoren takâmŋâ waiŋ too sot um gulip too mâpot pindânâ sâne nem ekŋâ birip. 35 Yatâ oi poru nagân kuwe. Kune kiri hâmbâŋaŋgât wenzu pam igâwe. Ikne muyageip dâp miwe. 36 Yatâ opŋâ galem tarâwe. 37 Oi kâukŋâ kwâkŋan poru nagân topŋâ itâ kulemgune zeip, “Zi Yesu, Yuda zeŋgât a kutâ.”
38 Oi kâmbam ku a zâgât poru nagân zâkom, ŋâi toren, ŋâi toren kwânâŋgâzikâwe. 39 Oi a ambân zoren âim gawe, zen sâm siŋan gem den top topŋâ dukum kâuk birâm sâwe, 40 “Bâi, gâ tirik namâ kândaŋ sirâm karâmbut tuum naŋgâbat sâin. Bâi, gikâ sâkkâ sâna poru nagân gâbâ âkâm geik. Oi gâ Anutu nanŋâ ândiat oi poru nagân gâbâ pâtan ge.” 41 Oi tirik namâ galem a patâ sot Kembugât gurumin den zorat galem a sot a sâtŋâ, zen yatik dukum sâwe, 42 “A nâmbutŋâ tâmbetagonam utnetâ tânzâŋgomap. Zikŋaŋgât ko kwaksap. Zâk Isirae a neŋgât a kutâ ândiap oi ko poru nagân gâbâ âkâm gâi zâkkât diŋâ nâŋgânat. 43 Zâk nâ Anutugât nanŋâ sâm, nâŋgâm pâlâtâŋâ Anutugâren pâi zeip, zorat Anutuŋâ zâkkât nâŋgap oi ko poru nagân gâbâ kwâki geik.” 44 Oi kâmbam ku a zâkowe, zet yatik den mot dukuwet.
Yesuŋâ moip.
(Mk 15:33-41; Lu 23:44-49; Yo 19:28-30)
45 Yatâ okŋaŋgâne mirâ bâkŋan zoren ŋâtâtik muyagem zei mirâ oi âkip. 46 Mirâ oi Yesuŋâ den kâtikŋâ den sâm sâip, “Eli, Eli lama sabatini (niiŋ denân ko, Anutunâ, Anutunâ, wangât birânigat)?” 47 Oi kirâwe, zeŋgâren gâbâ a nâmbutŋâ ziŋâ sâwe, “Zâk Elia konsap.” 48 A ŋâiŋâ nâŋgâm sârârâk kârâm âim sarugât kâmon mem ga winiga too kâlakŋoot sum kapiŋkum pindip. 49 Oi a nâmbutŋâ itâ sâm dukuwe, “Nen tap iknâ. Elia perâkŋak ga mâkâbap mo buŋâ?” 50 Oi Yesu zâk dum den kâtikŋâ den sâi Kaapumŋâ takâm arip. 51 Moi tirik namin sâŋgum patâ, zo uren gâbâ oloŋ gei kwâkip. Oi wâriŋ mei kât âbâŋgum naŋgip. 52 Oi a zeŋgât kwak, zo pâroŋsâi Kembugât siŋgi a ândim muwe, zo zeŋgâren gâbâ nâmbutŋandâ zaarawe. 53 Oi Yesu zâk kândom op zaari zen kwagân gâbâ zaatŋâ kamân kâukŋan zo âim a doŋbep muyageziŋgâwe. 54 Oi kâwali a galem sot arâpŋâ kirâwe, zen wâriŋ sot kut ŋâi ŋâi zo ekŋâ imbaŋâziŋ buŋ oi sâwe, “Perâkŋak a zirâŋ Anutugât nanŋâ ândeip.”
55 Yesu kuwe, narâk zoren ambân doŋbep kârebân kin kut ŋâi ŋâi zo ek naŋgâwe. Ambân zo, zen Yesu molim kore okŋaŋgâm Galilaia hânân gâbâ gawe. 56 Maria, Madala kamânân gokŋâ sot Maria, Yakobo sot Yose zekât mamzikŋâ. Oi ambân ŋâi Zebedaio nanzatŋâ, zekât mamzikŋâ. Zen ârândâŋ tarâwe.
Yesu hanguwe.
(Mk 15:42-47; Lu 23:50-55; Yo 19:38-42)
57 Mirâ ŋâtiksâisâi Arimataia kâmânân gokŋâ sikum a ŋâi Yesugât a op ândeip, kutŋâ Yosepe, zâk gâip. 58 Gamŋâ Pilatogâren âim Yesugât kâmbarâŋâ zorat dukum sâi Pilatoŋâ kâwali a sâm dâzâŋgoi pindâwe. 59 Yosepeŋâ kâmbarâŋâ zo memŋâ sâŋgum kâu uŋakŋandâ kâpim lum arip. 60 Lum âim kât mâtâpŋâ zik siŋgi ŋâi tuugip, zoren pamŋâ kât patâ ŋâi kâbakŋei âi mâtâp dooŋgoi arip. 61 Oi kwak naŋgâmŋan Maria, Madala kamânân gok sot Maria ŋâi, zet zo tap igâwet.
62 Kendongât kut ŋâi ŋâi kubikkubik narâk, zo âki ko haŋsâi tirik namâ galem a patâ sot Parisaio a, zen Pilatogâren âiwe. 63 Âimŋâ sâwe, “Patâniŋâ, nen den ŋâi nâŋgen, zo dâgonâ. Sarâ a zâk wâgân ândeibân itâ sâip, ‘Momŋâ sirâm karâmbut zem tap zaatpat.’ 64 Zorat arâpŋâ ziŋâ âi kâmbarâŋâ mem âimŋâ mumuŋan gâbâ zaatsap sarâ sâbegât kâwali a sâŋgonzâŋgona kwagân âi galem kinetâ sirâm karâmbut âkâbap. Mârum den sarâ zeip, zorat den sarâ kwâkŋan zari lâmbatpapkât girem op dâgogen.” 65 Sâne Pilatoŋâ itâ sâm dâzâŋgoip, “Kâwali a ziŋgan. Diiziŋgâm kwagân âim ziiŋak dap mo dap nâŋge, zo yatâ dooŋgune tâpap. Yatâ sâi kâwali a zen sot âimŋâ kwagân zo winzip pam galem tarâwe. 66 (-)