15
A kum mugumugu tagun a taro na lotu det kiwung sapat o Jerusalem
Gal 5:2A ramano taro tagisapat una papor Judia det wan utong o Antiok, ma det ususer det ra det tar tistisino una nurnur lena, “Ra ka din tok talilis a pinimot elar nama Warkurai anun o Moses, ka din ulaun mot.” Gal 2:1Ra o Pol ma o Banabas der engaras tomo nam det. Ra a taro na nurnur det pilok tar o Pol ma o Banabas ma ara taro utkai tagun det, sur det in nan usapat o Jerusalem torom a kum aposel ma a kum mugumugu anun a taro na lotu, sur det in ting det una utna ri.
A taro na lotu det tulu o Pol, o Banabas ma ara taro kai. Det wan potor una papor Ponisia ma a papor Samaria. Det wasiso puaso nanan torom a kum tene nurnur una kum tamon, una taro ra awu sur a taro Juda, lena det sa nukpukus. Ma det ra det tar tistisino una nurnur, det gas doko ra det longoro i. Ap 14:27Ra det wanpat sapat o Jerusalem, a taro na lotu ma anundet a kum mugumugu ma a kum aposel det ugasgas pas det. Ra der inanos det una kum utna rop ra der pam sot pasi nama dekdekin o God.
A ramano kum Parisi ra det nurnur un o Iesu, det katutur ra det watungi lena, “I tokodos ut sur din tok talilis a pinin a taro ra awu sur a taro Juda ra det nukpukus. Ma din ususer det, sur det in mur a Warkurai anun o Moses.”
A kum aposel ma a kum mugumugu det kiwung sur det in nuknuk wakak una utna ri. Ap 10:1-43Ra det sa wasiso suano pas det, o Pita i katutur ma i watungi tandet lena, “A kum tistising, mot tasmani lena numugu, o God i pilok pas iau gusun mot, sur an warawai nama Wakak na Wasiso torom det ra awu sur a taro Juda, sur det in longoro i, ma det in nurnur uni. Ap 10:44; 11:15Ma o God, i ra i tasman a nuknukin a taro rop, i pitar a Tokodos na Nion torom a taro ra awu sur a taro Juda elar nami ra i pitari torom dat. Una nun a pinapam ra, i ese i torom dat lena i mulaot pas det kai ra awu sur a taro Juda. Anun a pinapam torom dat ma torom det ke senene. I ukodos det kai umatano uni det nurnur. 10  Mt 11:30; Gal 3:10Ilai ra mot nem na lar o God? Ra mot watungi lena a taro na ususer det in mur a Warkurai anun o Moses, i elar nami ra mot pitar tar a maut torom det. A kum tumtubun dat tagun numugu ka det pet lar pasi sur det in muri, ma dat kai uniri awu. 11  Gal 2:16; Ep 2:5-8Dat nurnur lena, din ulaun dat i kibino una marmaris anun anundat a Labino o Iesu, lenkutkai ra torom det.”
12 A taro na kiwung rop det kis wowowon taru kut. Det longoro o Pol ma o Banabas, ra der wasiso una kum ukinalong ma a kum utna na ukisin der pami nama dekdekin o God epotor tan a taro ra awu sur a taro Juda. 13  Gal 2:9Ra der sa wasiso rop, o Jems i watungi lena, “A kum tistising, mot in longoro iau. 14 O Saimon i sa inanos tar dat una mugano dino ra o God i maris det ra awu sur a taro Juda, ra i pilok pas ara taro tagun det sur det anun a taro ut. 15 A utna ri o God i pami, i elar nama wasiso anun a kum poropet. Di sa tumus tari lena,
16 ‘Numur tano, an milet melet,
ma an pam melet a rumu anun o Dewid, ra i sa terege.
Ma an utur melet pas a rumu ra i toropo,
ma an pam wakak meleti,
17-18 sur a taro gisen kai,
a taro ra awu sur a taro Juda,
det in nukpukus torom a Labino,
det ra a sa kabo pas det sur anung.
A Labino i sa watung tari lenri,
i ra i pam a kum utna ri
ra numugu i sa upuaso tari.’ Amo 9:11-12
19 “I mo ra a nuknuking i lenri, gong dat pitar a mamaut torom a taro ra awu sur a taro Juda, ra det tupukus torom o God. 20  Kis 34:15-17; Wkp 17:10-16Dat in tumtumus torom det, ma dat in inanos det lena, det in mur a kum warkurai kut lenri: Gong det wan tu utna ra di sa etabor taru nami torom a kum torotoro na god, uni a ngas na lotu lenri i udur a utna na inangon. Gong det pam a kum petutna na pamuk. Gong det wan tu utna ra ka di gos wakak a gap gusuni, ma tu wewegua ra di pos doko i kut ra a gap kura utmakai uni. 21 Uni tagun numugu utmakai una kum tamon rop, di ser luk a Warkurai anun o Moses, ma di ser warawai nami una kum rumu na lotu una kum Bung na Sabat.”
Di tumus a pas torom a taro na lotu ra awu sur a taro Juda
22 A kum aposel, ma a kum mugumugu, ma a taro na lotu rop, det wasiso tomo pas sur det in pilok pas lako ru musano tagun det, sur det in nan tomo nam o Pol ma o Banabas utong o Antiok. Det pilok pas o Judas, ara risano kai o Basabas, ma o Sailas, aru mugumugu tagun det ra det tar tistisino una nurnur. 23 Ra det tumus tar a pas sur det in losi. A pas ra i watungi lenri:
Met a kum aposel ma a kum mugumugu, met a kum tistisi mot, met tumtumus torom mot a kum tene nurnur tagun a taro ra awu sur a taro Juda ra mot kis tong o Antiok, ma una ru papor Siria ma o Silisia:
 
A marmaris torom mot.
24 Met sa longoro tari lena ara taro tagun met, det ulokolokor mot ra det watungi lena mot in mur a kum Warkurai rop anun o Moses, ma det utalara a nuknuki mot nami. Awu sur met ra met tulu det. 25 Uniri met sa wasiso tomo pas, ma met rop met mulaot sur met in pilok pas lako ru musano, sur met in tulu der torom mot. Der in nan tomo nama ru wakak na paspasa met, o Banabas ma o Pol, 26 aru musano ra ka der maris bat anunder a nilaun una risan anundat a Labino o Iesu Karisito. 27 I mo ra met tulu ru o Judas ma o Sailas torom mot, sur der in inanos mot una kum wasiso ri met tumusi una pas. 28  Mt 23:4A Tokodos na Nion i kis tomo nam met, ma i ese met sur gong met pitar tar tu mamaut torom mot. Iri a kum warkurai ra mot in muri:* I mo ra a taro ra awu sur a taro Juda det langolango gusun a kum Warkurai anun a taro Juda. Lenra det langolango gusun a warkurai na tinotok talilis.
29 Gong mot wan tu utna ra di sa etabor taru nami torom a kum torotoro na god. Gong mot wan tu utna ra ka di gos wakak a gap gusuni, ma tu wewegua ra di pos doko i kut, ra a gap kura utmakai uni. Ma gong mot pam a kum petutna na pamuk. Ra ka mot in pam a kum utna ri, in wakak torom mot.
I kut ra, ma i rop. A marmaris torom mot.
30 Numur di tulu det, ra det wan utong o Antiok. Tiro iai det kabo tomo pas a taro na lotu, ra det pitar tar a pas ra tandet. 31 A taro det luki, ra det gas doko una wakak na wasiso na ururagot. 32 O Judas ma o Sailas der pitar a susut na wasiso sur der in uragot a taro ra det tar tistisino una nurnur, ma sur der in udekdek det, uni der aru poropet. 33-34 Ra der sa kis suano pasi tiro iai, det ra det tar tistisino una nurnur, det tulu melet ru der nama malmal, sur der in milet melet usapat o Jerusalem torom det ra det tulu tar der. Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: Ikut o Sailas i nemi sur in kis utmakai tiro iai.
35 Ikut o Pol ma o Banabas der kis kut tong o Antiok. Der tomo nama susut na taro, det ususer a taro ma det warawai nama wasiso anun a Labino.
O Pol ma o Banabas der wan susuaro
36 A ramano kum bung numur, o Pol i watungi tan o Banabas lena, “Dar in milet melet sur a kum tamon rop, ra dar sa warawai taru uni torom det nama wasiso anun a Labino, sur dar in tama a kum tistisin dar, ra det pepetlai mo.” 37  Ap 12:12, 25Ra o Banabas i nemi sur der in ben melet pas o Jon, ara risano kai o Mak. 38  Ap 13:13; Kol 4:10Ikut o Pol i nuki lena, ke wakak sur der in ben melet pasi, uni i wan pas kut gusun der utong o Pampilia, ma ke mur der tuk ra a pinapam i rop. 39 Der engaras pas, ra numur der wan susuaro. O Banabas i ben pas o Mak, ra der kas una sip utong o Saipras. 40 Ra o Pol i pilok pas o Sailas, sur der in nan tomo. Ma a kum tistisin der una nurnur, det pitar tar der una marmaris anun a Labino. 41 Ra der wan tuptupukus epotor una papor Siria ma una papor Silisia, ma der udekdek a taro na lotu una kum tamon.

15:1: Gal 5:2

15:2: Gal 2:1

15:4: Ap 14:27

15:7: Ap 10:1-43

15:8: Ap 10:44; 11:15

15:10: Mt 11:30; Gal 3:10

15:11: Gal 2:16; Ep 2:5-8

15:13: Gal 2:9

15:20: Kis 34:15-17; Wkp 17:10-16

15:28: Mt 23:4

*15:28: I mo ra a taro ra awu sur a taro Juda det langolango gusun a kum Warkurai anun a taro Juda. Lenra det langolango gusun a warkurai na tinotok talilis.

15:33-34: Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: Ikut o Sailas i nemi sur in kis utmakai tiro iai.

15:37: Ap 12:12, 25

15:38: Ap 13:13; Kol 4:10