24
Yesu burup ma imaŋga mini pa naala
(Mt 28:1-10; Mk 16:1-8; Yo 20:1-10)
Aigule potomŋana imap mi aigule mataana kana ipet, to mbeŋbeŋŋana mi zin moori tikam ŋgere kuzinŋan ta tiurpe kek na, mi tila be tilou naala. Tila tipet na, tire pat biibi imbot naala kwoono mini som ma kembei ta tipatimbil ma ilae. To tilela. Tilela na, tire Yesu putuunu imbot mini som. Tabe tikam ŋgar boozo. Molo som na, wal ru ta tiru pa mburu milmilŋana kat na, tipet kizin. Ŋgo 1:10
5-6 Zin moori tire zin aŋela na, timoto. Tabe tiŋgun kumbun mi tituundu su toono. Mi wal ru tana tiso pizin. Tiso: “Ai, niom na kamar ma kuru tomtom mata yaryaaraŋana ila meeteŋan murin paso? Ni imbotmbot ti mini som. Imaŋga kek. Parei, sua ta muŋgu iso yom su Galilea na, motoyom mbeleele? Ta isombe: ‘Tomtom Lutuunu, bela tiuri la zin wal sananŋan naman, mi tipuni ma imeete sala ke pambaaraŋana. Mi ko mbeŋ iwe tel pa, to imaŋga mata yaryaara mini.’ ” Lu 9:22, 18:31+
Zin tiso, to zin moori matan la pa Yesu sua kini tana.
To zin moori tizem naala, mi timiili ma tila, mi tisotaara zin naŋgaŋ laamuru mi ta, mi wal pakan. 10-11 Moori tana zan ta kembei: Maria ki Magdala, Yoana, Maria toro ta Yems naana i, mi zin moori pakan tomini. Tiso zin ŋgoŋana pa mbulu boozomen ta ipet pizin na. Tamen zin ŋgoŋana tiurla som. Pa tiso ko tiyo kwon ma iŋgi. 12 Mi Petrus, na som. Imaŋga mi iloondo ma ila ta naala uunu a. Ila ipet na, ituundu mi mataana ilela. To ire kawaala ta tizuk Yesu pa na men ta imbotmbot. Mi koroŋ toro sa som. Tana izem naala mi imiili ma ila. Mi ikam ŋgar boozo pa mbulu ta ipet na.
Yesu ipet ki naŋgaŋ ru isu zaala ta ila pa kar Emaus na
(Mk 16:12-13)
13 Aigule tamen ta tina na, Yesu naŋgaŋ kini ru tisombe tila pa kar Emaus. Kar tana, imbot molo ri pa Yerusalem. 14 Ziru tiwwa mi tiparzzo pizin pa mbulu boozomen ta ipet na. 15-16 Sua izalla ma tiwwa, mi Yesu itoto zin ma ila ise kizin. To ziŋan tiwwa ma tila. Tamen koroŋ sa ikam ma tirao be tikilaali som. 17 Ni isu na iwi lae pizin. Iso: “Ou, niomru kozzo pa so sua i?”
To ziru timender mi tigeede lae pini. Tamen ŋgar kizin sa ambai som mi lelen ipata. 18 Tana kizin ta, ta zaana Kelopas na, imaŋga to iwi lae pa Yesu. Iso: “Wai, a nu tina ko mbot swoi ta kam wiŋana ta kembena? Mbulu ta neeri ŋonoono ipet na, tomtom boozomen ta timbot Yerusalem a tiute makiŋ. Mi nu itum tamen som?”
19 Tabe ni iwi zin ma iso: “So mbulu i?”
To ziru tiso: “Wai, mi mbulu ta tikam pa Yesu ki Nasaret na. Ni Anutu kwoono ŋonoono. Sua kini mi uraata kini ta mburaanaŋana men. Tabe ikam ma niam tomtom boozomen amre i kembei ni, Anutu imbotmbot raami. Mt 21:11; Yo 6:14; Ŋgo 2:22
20-21 Mi amdemeere kembei ni ulaaŋa biibi tabe ikamke zin Israel pa pataŋana kizin. Tamen zin bibip kizin patoronŋana kan ziŋan zin peeze kan kiti tiuri sorok ila gabana ki Rom namaana. To ni iur sua ma tipuni ma imeete sala ke pambaaraŋana ta uriizi. Lu 1:68, 2:38, 19:11; Ŋgo 1:6, 13:27+
22 “Tamen mankwooni mbulu toro ipet piam. Zin moori tiam pakan ta mbeŋbeŋŋana mi tila naala uunu. 23 Tamen tila na, tire i som. Mi mbulu toro ipet pizin tomini. Aŋela pakan tipet kizin, mi tiso pizin ta kembei: ‘Yesu imbot mataana yaryaara.’ 24 To timiili ma timar mi tisotaara yam. Tabe ammurur, mi wal tiam pakan tila be tire. Beso tila na, kembei ta zin moori tiso na. Tiru Yesu ma som. Tiŋgi tabe ikam yam ma amkam ŋgar boozo.” Yo 20:3+
25 Yesu imaŋga mi iso pizin. Iso: “Wai, niom tina leyom ŋgar som? Sua boozomen ta Anutu kwoono bizin tiso na, parei ta kuurla karau som? 26 Pa sua imbot pataaŋa kek ta kembei: Mesia bela ire yoyouŋana mi ibaada pataŋana boozomen ta kembei, to isala kar saamba be ikam zaana biibi.” Lu 9:22; Ŋgo 17:3; Ibr 12:2; 1Pe 1:10+
27 To ni ipei ŋgar kizin pa sua matamur boozomen ta izze kini na. Ipit la ta Mose ibeede na, mi imar imar ma indeeŋe sua ki Anutu kwoono bizin ta boozomen. Un 3:15; Lo 18:15; Mbo 22; Yo 1:45
28 Tiwwa ma timar kwa uunu, to ni be izem zin mi kaŋkaŋ ma ila. 29 Tamen ziru tiruuti. Tiso: “Ai, la pepe. Miili ma mar mi itiŋan tombot. Pa iŋgi rou kek.” Tana Yesu ila ma ziŋan timbot.
30 Tila timbotmbot ma iŋgi be tikan kini. Tana Yesu ikam narabu ma isuŋ pa, to itete mi isara la pizin. 31 Tona matan ikam pak, mi tikilaali. Tamen ni karau men mi imbiriizi la mazwan. 32 Ziru tipargeede zin ma som, mi tiso: “Wai, tamar pa zaala, mi ni iwesweeze sua ki Anutu piti na, lelende ikam uraata biibi kat. Tayamaana kembei ta you ikanan lela lelende i.”
33 To ziru burup na tizem kini kanŋana, mi timiili mini pa Yerusalem. Tila na, tindeeŋe zin naŋgaŋ laamuru mi ta, ta ziŋan wal pakan tilup zin ma timbotmbot. 34 Ziru tipet na, zin wal ta tilup zin na, tiso pizin ma tiso: “Ŋonoono kat. Merere, ni imaŋga mi ila ipet ki Simon kek.” 1Kor 15:4+
35 Tona ziru tomini tiso pizin pa mbulu ta ipet pizin su zaala lwoono na. Mi tiso pizin ta kembei: Indeeŋe ta ni itete narabu na, matan ikam pak.
Yesu ipet kizin naŋgaŋ kini
(Mt 28:16-20; Mk 16:14-18; Yo 20:19-23; Ŋgo 1:6-8)
36 Ziru tizzo sua, mi molo som na, Yesu itunu ila ipet la mazwan mi iso pizin. Iso: “Leleyom ambai.”
37 Tamen zin timorsop, mi motoŋana biibi ikam zin. Pa tiso ko tire kon. 38 To Yesu iso pizin. Iso: “Wai, parei ta kakamam ŋgar boozo mi leleyom iwe ru? 39-40 Kere zaaba kwo muriini ta imbot la nomoŋ ma kumbuŋ i. Iŋgi nio ituŋ tau. Kamar mi keteege kat yo. Kon, ni mazaana mi tiroono kembei nio i? Som.” 1Yo 1:1
41 To zin menmeen zin biibi. Tamen lelen iwe ru mi tikamam ŋgar boozo. Tabe Yesu isu to iso pizin: “Lak, kini sa imbotmbot i?” Yo 21:5; Ŋgo 10:41
42-43 Tana tikam ye neeneŋana suruunu ila kini, to tirre i mi ni ikan. 44 Tona Yesu iso pizin. Iso: “Kere. Sua ta muŋgu itiŋan tombotmbot mi aŋzzo yom pa, ta iŋgi koozi iur ŋonoono i. Pa sua ta imbot la Mose tutu kini, mi bude ki Anutu kwoono bizin, mi mboe pakan tomini, sua matamur ta munŋaana men ta tiso se tio i, na bela iur ŋonoono.” Mbo 2, 16, 22, 69, 72, 110, 118
45 Iso ta kembei, to ipei ŋgar kizin pa sua ki Anutu ta tibeede kek na, bekena tiute kat ka uunu. Ŋgo 16:14
46 Iso: “Sua imbot pataaŋa kek ta kembei: Mesia, ni bela ire yoyouŋana, mi imeete ma aigule iwe tel pa, tona imaŋga mini. Ŋgo 17:3
47 Mi uraata tiŋgi, bela tisoyaara uruunu su Yerusalem muŋgu, mana ila ma irao karkari ta boozomen. Ko tiso ta kembei: Tomtom bela titooro lelen mi tizem mbulu kizin sananŋana, mi tiurla ki Mesia, tona Anutu ireege sanaana kizin. Mt 28:19; Ŋgo 1:8, 2:38; Ŋgo 10:42+, 13:38; 1Tim 3:16
48 Mi niom ta kere kat uraata taiŋgi pa motoyom na, bela kala mi kopombol ka sua. Yo 15:27; Ŋgo 1:8,21+, 2:32
49 Tamen kala loŋa pepe. Kombotmbot kar ti mi kazza ma irao sua mbukŋana ki Tamaŋ iur ŋonoono piom, mi aŋgo mburaana ta imbot kor a ma isu isalakaala yom, to kala.” Yesa 44:3; Yoel 2:28; Yo 14:16, 15:26, 16:7; Ŋgo 1:4, 2:4; Ga 3:14
Yesu isala pa saamba
(Mk 16:19-20; Ŋgo 1:9-11)
50 Timbotmbot ma Yesu ikam zin naŋgaŋ kini ma tila tigarau kar Betania. To iwit namaana isala kor, mi ipombol zin. 51 Ipombolmbol zin, mi Tamaana ikami ma izem zin mi isala pa saamba. Yo 20:17
52 Tana zin tire i to, tilek kumbun mi tipakuri. Imap na, timiili mini ma tila Yerusalem raama lelen ambai mi menmeen zin biibi kat. Yo 14:28, 16:22
53 To indeeŋe tina mi ila na, tiluplup zin lela Urum Merere ka siiri leleene, mi tipakurkur Anutu zaana. Ŋgo 2:46, 5:42

24:4: Ŋgo 1:10

24:7: Lu 9:22, 18:31+

24:19: Mt 21:11; Yo 6:14; Ŋgo 2:22

24:20-21: Lu 1:68, 2:38, 19:11; Ŋgo 1:6, 13:27+

24:24: Yo 20:3+

24:26: Lu 9:22; Ŋgo 17:3; Ibr 12:2; 1Pe 1:10+

24:27: Un 3:15; Lo 18:15; Mbo 22; Yo 1:45

24:34: 1Kor 15:4+

24:39-40: 1Yo 1:1

24:41: Yo 21:5; Ŋgo 10:41

24:44: Mbo 2, 16, 22, 69, 72, 110, 118

24:45: Ŋgo 16:14

24:46: Ŋgo 17:3

24:47: Mt 28:19; Ŋgo 1:8, 2:38; Ŋgo 10:42+, 13:38; 1Tim 3:16

24:48: Yo 15:27; Ŋgo 1:8,21+, 2:32

24:49: Yesa 44:3; Yoel 2:28; Yo 14:16, 15:26, 16:7; Ŋgo 1:4, 2:4; Ga 3:14

24:51: Yo 20:17

24:52: Yo 14:28, 16:22

24:53: Ŋgo 2:46, 5:42