15
Yeisu ana kotu Pailato matana goi tetelina
(Madiu 27:1-2,11-14; Luke 23:1-5; Iyoni 18:28-38)
Nobuyana nava matagougouna Diyuu adi kotu ana tolovinayao liliudi situgúguna bei silosinapu Yeisu manuna. Tauyadi moe kidi Tonúwala Gagaidi be Diyuu idi tomoyamoyayao be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao taiyao. Silosinapu ikavava, Yeisu nimana siyowóidi, sinave Pailato nimana goi siyato. Go kina Pailatoyana ilumadade idigo kana,
‘Kom moitamo Diyuu adi Tokalibúbuna?’
‘Kom bogina kudigoyabe.’ Yeisu kaena.
Go kidi Tonúwala Gagaidi dogoi badabadaidi manudi Yeisu siwowoko. E kina go Pailato Yeisu ilumadademnei idigo kana,
‘Idi wowókana badabadaidi kuunovedi? Manakae? Geya kwatumapudita ae?’
E kina go Yeisuyana geya tayaamo wowókana ikatumapu geya, tauna Pailato nukotona iwówana gagaina.
Pailato iilovina Yeisu bei ikámasa tetelina
(Madiu 27:15-26; Luke 23:13-25; Iyoni 18:39—19:16a)
Ego Basitáwana Aikanina ana tuta goi Pailato ina sinapu ame nakae: Neta koroto tayamo deri ana tokaiyaka go, tomota sikawanoiye, e Pailato italigei ivinidi. E amo tutayana Roma ana tokapipilova maniyedi deri goi sikaaiyaka. Boi tauyadi idi kapipilova goi tomota maniyedi sikaumatedi. Moe pasina deri goi sikaaiyaka. Tokapipilovayadi yaidi goi tayamo yoina Barabasi. E moe Pailato ina sinapu, tuwo boda situko sina tauyana yaina sikawanoi sidigo kadi,
‘Koroto tayamo kutaligēi kuvinīma nakae im sinapu tala tamo tamo.’
E kina go Pailatoyana idigo kana,
‘Latuwomi bego komi Diyuu imi Tokalibúbuna ataligei yaimi?’
10 Pailatoyana bogina iyagoi kidi Tonúwala Gagaidi Yeisu sime nimana goi siyato kotu manuna unana Tauyana sivakipikipiye.
11 E kidi go Tonúwala Gagaidiyadi boda sisiukoidi, sidumwamwainidi bego Pailato sikawanoiye bei Yeisu geya, go sem Barabasiyana italigei ivinidi. Tuwo Barabasi manuna sikawanoi Pailato yaina. 12 E kina go Pailatoyana aiyuwoina ilumadademneidi idigo kana,
‘Neta nakae, e ame Tauyana koovayou komi Diyuu imi Tokalibúbuna bei kaga avaiko?’
13 ‘Kerose goi kutupatūko!’ bodayadi niyadi gagaina kaedi.
14 ‘Go ame Tauyana ava goyo iguinuwe bei itoboine ikámasa?’ Pailatoyana kaena.
‘Kerose goi kutupatūko!’ bodayadi niyadi gagaina kaedi.
15 E kina go Pailatoyana latuwona bego boda ivauyaonedi, tauna ina tovayaviyayao ilovinaedi Barabasi sitaligei bodayadi sivinidi. Ikavava, ina tovayaviyayao maniyedi ilatuwokoidi kana,
‘Yeisu kokābi, kodābi. Ikavava konāve bei kerose goi kotupatūko.’
Tuwo moitamo Tauyana sikabi sidabi.
Yeisu kerose goi situupatuko tetelina
(Madiu 27:27-44; Luke 23:26-43; Iyoni 19:2-3,16b-27)
16 E kidi go Pailato ina tovayaviyayao sima Yeisu sikabi, sinave Erodi ina vada esaaesaina ana kali goi sisiuye. Amoko goi sediyao tovayaviya liliudi siduduwedi sima 17 Tauyana ana kwama sivalilivi. Ikavava tolovina ana kwama dedevina go, kayakayaina sikabi, Yeisu sivalosi. Sivalosi ikavava, tolovina ana pasapasa polapola sivapase ame nakae: Taliboibo sikabi, dabayogigi polapola simete, dabana goi sikailagasi. 18 Ikavava, sibibilágata madi kaiwoteta sidigo kadi,
‘Diyuu adi Tokalibúbuna takiilagāsi!’
19 Ikavava, duriduri sikabi, dabana siláui be nakae sigiwoli. Ikavava, matana goi aedi sivatugúyala bego siwowoine polapola. 20 Sikaiwotete ikavava, kwamayana kayakayaina sivalilivi go, toinina ana kwama sivalosimnei, sinave bei kerose goi situpatuko.
21 E sinavenave go, enao goi koroto tayamo guma Sairini sibabane yoina Saimoni. Saimoniyana Alekisanda be Rupuso Rom 16:13. tamadi. Tauyana ina tánuwo goi imamaima. Imamaima go, tovayaviya siyoisi, silovinae bego Yeisu ina kerose ikavale.
22 Siketoiya, Yeisu sime asa yoina Gorigota Gorigota: Ame youyana ana yagoina aiyuwo. Tayamo moe asayana koya giyaina go, bulubulu maisiyana. Aiyuwoina asayana goi nakona boda sikámasa, tauna bulubulu badabadaidi sikaaiyaka. (moe ana yagoina Bulubulu ina Kasa). 23 Amoko goi oine be alovamamaina sisina sipopolidi, sitagone Tauyana yaina geda manuna go, ikatae.
24 Tuwo Tauyana ana kwama sivalilivi ikavava, kerose goi situpatuko namliyeta baige keroseyana sivatáoe. Ikavava, ana kwama, ana sendoro, ana gadíwana sikabidi, pápala tayamo siguinuwe bei sigite avatauwa Tauyana konana sikabidi. Sam 22:18.
25 Ego tutayana Tauyana situupatuko moe nobuyana nauyayana. 26 Ana píkwana aisika paaevaina tayamo goi sigini, ana pikwanayana kana,
‘Diyuu adi Tokalibúbuna.’
27-28 Tokapipilova adi taiyuwo Yeisu taiyao nakae adi kerose goi situpatukoidi, tayamo kakataina go, tayamo kekelina. Nakona tomwana 28 Maki geya iginiyeta, go sem tayamo tokaidámana toinina ina nuwonúwana igini. Tauna Maki ina buki ikatusavi. Tomwana 28 ame nakae: Moeko goi Yaubada ina Buki ana talavaita ana kamoitamo isowóduwo kana, ‘Tauyana ikatuyaivi lovina ana tokapipilova taiyao’ (Ais 53:12).
29 Niga tomota maniyedi enao goi siiketoiya Yeisu sitagiwoi. Nakae dabadi sikatuugegéwana be nakae sikaaoseve†a Sam 22:7, 109:25. sidigo kadi,
‘Ee kom tauyam bego Vada Kimaasabaina kutauwe go, maliyalina aito mlidi kuyowomnei,†b Mak 14:58; Iyo 2:19. 30 toinim kuyavēm, e kerose goi kusōu kūma!’
31 Tonúwala Gagaidi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao nakae taudiva sikaoseve sidigo kadi,
‘Bego ituli ta tomota iyavedi go, geya itoboineyeta toinina iyave. 32 Tauyana bego Guyau, kita Isileli tubunao ida Tokalibúbuna, tuwo ame tuta itoboine kerose goi isou ima bei tagite tanumise.’
Kidi tokapipilovayadi bogina tupaatukoidi Yeisu taiyao nakae sikaaoseve.
Yeisu ina kámasa tetelina
(Madiu 27:45-56; Luke 23:44-49)
33 Bogina dine, asa madabokina ikamamaníwana go, amamaniwanayana ikaaiyaka ana kadókana lavilavi.
34 Asa lavilavi nakae, Yeisu niyana gagaina goi iduduwo idigo kana,
‘Eloi, Eloi, lema sabakatani?’
Moe ana yagoina kada, ‘Guna Yaubada, guna Yaubada, kaga unana kwalavegu?’ Sam 22:1.
35 Toyoko maniyedi amoko goi sinove go, sitainasi, tuwo sidigo kadi,
‘Konōve! Eliyau iiduduwe.’
36 E koroto tayamo ilokoina ina toutou ikabi, e oine bwaena yuyuyuna goi isavaibute. Ikavava, duriduri ikabi, isisiwo go, ikailagasi bego Yeisu ivanim. Sam 69:21. Ikavava, idigo kana,
‘Tauyana takalāve go, tagitegīte. Nakona Eliyau bei ima kerose goi ikaisobuye.’
37 E kina go Yeisu niyana gagaina goi aiyuwoina iduduwomna, e yawoina ikasalave.
38 Ago Tukunu Kimaasabaina Toina ana vabodaupa kaarekoina ikiiseyuwe, Tat 26:31-37. dolagaema isou ina ditonema. 39 E tovayaviya adi tovakumgo Yeisu ana kerose matana goi iitaoya, ina kámasa igite, tuwo idigo kana,
‘Moitamo, ame Tauyana Yaubada Natuna.’
40 E vevina maniyedi kerose go, tupwana masigava goi siitaoya sigite kaga liliuna siisowóduwo. Vevinayadi yaidi goi Meri guma Magidara Luk 8:2-3. be ana ebígana, moe Yemesa be Iyosese sinadi be nakae Sarome sikaaiyaka. 41 Tutayana boi Yeisu Galili goi ikaaiyaka, vevinayadi sisabookuliye be nakae sivavaite. Nakae vevina badabadaidi Galili goi Yeisu taiyao sima Yerusalema.
Yeisu ana valiwoga tetelina
(Madiu 27:57-61; Luke 23:50-56; Iyoni 19:38-42)
42 Ame maliyalinayana moe Sabati ana katubayásina ana maliyalina Atubayásina ana maliyalina: Moe Paraide unana Diyuu idi Sabati moe ivatowo Paraide tutayana níyala isaliu ina Satade níyala isaliu. go, tutayana níyala isaliu Diyuu idi Sabati ivatowo, tauna asa bogina lavilavi toina 43 Iyosepa guma Arimateya ina Pailato yaina. Iyosepayana Diyuu adi kotu ana tolovina tayamo go, maa yoina be nakae tomota siwowoine. Tauyana Yaubada ina kalibúbuna ina sowóduwo ilootutae. Ame tauyana mana katepatu ina Pailato yaina ikawanoi idigo kana,
‘Manakae? Kutagona Yeisu wowona akabi avaliwoge gea geya?’
44 E kina go Pailato awanoiyana inove, ikainaopa kana,
‘Iyaa! Yeisu bogina ikámasa?’
Tuwo tovayaviya adi tovakumgo tayamo iduduwe ima ilumadade kana,
‘Ava tuta Yeisu ikámasa?’
45 Tovayaviyayana kana,
‘Maine bogina ikámasa.’
Tuwo Pailato itagona Iyosepa ina wowonayana ikabi inave. 46 Go Iyosepayana areko poowouna ime, e mana topaisewayao Yeisu wowona kerose goi sikaisobuye, arekoyana goi siutube. Siutube ikavava, sinave valiwoga tukubu goi sisiu siyato. Tukubuyana boi gurewa sitavi. E wowonayana siyato ikavava, sisowóduwo go, gurewa gagaina gumogumoina sipuli tukubuyana tobuna sikaubode. 47 E kidi go Meri guma Magidara mana ebígana, tauyana Iyosese sinana, sina sigite nako goi Yeisu wowona bei siyato.

15:21 Rom 16:13.

15:22 Gorigota: Ame youyana ana yagoina aiyuwo. Tayamo moe asayana koya giyaina go, bulubulu maisiyana. Aiyuwoina asayana goi nakona boda sikámasa, tauna bulubulu badabadaidi sikaaiyaka.

15:24 Sam 22:18.

15:27-28 Nakona tomwana 28 Maki geya iginiyeta, go sem tayamo tokaidámana toinina ina nuwonúwana igini. Tauna Maki ina buki ikatusavi. Tomwana 28 ame nakae: Moeko goi Yaubada ina Buki ana talavaita ana kamoitamo isowóduwo kana, ‘Tauyana ikatuyaivi lovina ana tokapipilova taiyao’ (Ais 53:12).

†a15:29 Sam 22:7, 109:25.

†b15:29 Mak 14:58; Iyo 2:19.

15:34 Sam 22:1.

15:36 Sam 69:21.

15:38 Tat 26:31-37.

15:40 Luk 8:2-3.

15:42 Atubayásina ana maliyalina: Moe Paraide unana Diyuu idi Sabati moe ivatowo Paraide tutayana níyala isaliu ina Satade níyala isaliu.