PAULO GENA TALOTALO VEGA-RUALANA KORINTO EKALESIARA GERIA
2 Korinto vega-matagaina kilara
Epepa vega-rualana e vevega-tiliga pepana Paulo na etaloato. Paulo na epepa e Makedonia na Korinto ekalesiara etalo-venirato. Epepa rigolo 55 e 57 vekarawarai etaloato, Iesu ekwaregato mulinai.
Epepa aonai golea kamura ea tenu 1:3-4 e 5:18.
Paulo na epepa etaloato kwalana reketa ea:
1) Opakau talimara na ia gena apostolo inaguluna iavega-rakavaa negetiiwai gaura kilara etalorato.
2) Ierusalemai Palagu gena talima veagara getaluna ira geria moni keitana pia tao-koura netiwato (9:1-5).
3) Gena pepa tovotovona aonai vokala rakava talimana pia gapi-ragea e pia ulamagia netiwato (2:5-11)
Paulo na epepa evetaina ewareato:
1. Koukouwai kilara (tenu 1:1–7:16)
2. Ierusalema ekalesiara wareware-venira kilara (tenu 8:1–9:15)
3. Korinto aonai apostolo talimara opakaura na Paulo gena apostolo inaguluna gekilagi-rakavaato gaurai, Paulo matotauna evekilagi-matagaito kilara (tenu 10:1–13:14)
1
Au Paulo, Palagu gena ririwa vetainai Keriso Iesu gena apostolo ai evega-agokuto, e ita walakavara kamonagi aonai Timoteo goti gemana epepa ewatina.
Gomi Palagu gena ekalesia Korinto aonai, e veaga talimami maparami, Akaia tanona maparana aonai gotaluna talimami, gemi ataloana.
Palagu, ita Tamara e Velekou Iesu Keriso geriana vega-nama iwavagina e maino gemi ai pene mia.
Paulo na Palagu etanikiuato
Palagu ita vega-namaa, ia ita gera Velekou Iesu Keriso Tamana. Ia venugagiviti Tamana e veveakava Palaguna taunatauna. Palagu na ai gema vitiviti e veraulea aorai eveakavamaina. Vovetaina gaurai ai na maki talima reketa geria metau ai paia veakavara ripa, Palagu na ai eveakavamaina gelegelenai. Taunatauna, Keriso na egapiato vitina ai gemai kamu iwavagi; e ai gema veveakava Keriso genana maki kamu iwavagi. Ai paga vitiviti gomi veveakava e vevega-maguli pio vaia ulanana. Ai Palagu na eveakavamaina gomi veveakava pio vaia ulanana. E veveakava pio rawalia gauna na gomi aomi pene vega-tiligara, ne ai gavitivitina vetaina vitivitina pio rawalira genai, pio kwalimu. Ai gema veraramani gomi gemi ai kamu gataoana, kwalana garipana, gomi ai ria tavitiviti-kouna, e veveakava maki ai ria tagapi-kouana.
Walakava maparami, ai Asia tanonai raka metau vetaina garawaliato gauna garirirwana paia vega-ripami. Ai Asiai metau kamu iwavagi garawaliato, gema tiliga e ripa maparara maki geaikito, pe gema tugamagi nea, ati paia maguli, na paia kwarega. Taunatauna, ai gema vemamilagi, ai pia vagi-kwaregamai rauparana warau gevega-taunataunaato. Na aikina. Ai gemai vokala gewalato ganina, ai matotaumai gema tiligai ragai paia veraramani, na kwarega na maki evega-kuliiti-wairana Palaguna genaimo paia veraramani. 10 Ia na kwarega aora na evega-magulimaito, e roe wapene vega-magulimai. Ai gema veraramani Palagu genai gataoana, wailai maki ia na mapene vega-magulimai ulanana. 11 Gomi na maki rapali ai roe wapio veakavamai gaurai. Ne Palagu na taunilimalima vogo gemi rapali pakurai, ai pene veakavamai. Voveveakava taunilimalima vogo na pia gitaa, ne ai na vonama garawaliana pakunai, maparara na Palagu pia tanikiua.
Paulo gena navuga evega-irauato
12 Ai gema veveagoloka ganina ea: Ai aomai gamamilagirana ai gema maguli e kala etanoparai, pa ita kila, gema vetaukava gomi ria raupara veaganai e taunataunanai. Ekala veagara e taunataunara Palagu gena vega-nama aona na gevogomaina, na ati tanopara talimara geria aonekai gekalarawai. 13 Ai na gomi pepa gatalo-venimina e ati pepa gaokara gatalo-venimina. Aikina. Ai gema pepai rakagau gakilagirana kilara gomi na pio agira e pepa ganira maki pio tugamagi-rawalira peparamo. 14 Taunatauna, kiata warau gotugamagi-rawalimaito. E atugamagina, kapinai vou pio tugamagi-rawali-taunataunamai. Ne Iesu Velekou pene waikule tomanai, gomi na ai pio vega-ragemai, ai na gomi paia vega-ragemi vetaina.
15 Au aripa-rorirorito, ai pio ripa-namanamamai e gemai pio veraramani gaurai, au na navuga atovoato pana wati lakagita-kunemi, pe vega-rualana gomi pana veakavami. 16 Au geku navuga-kunena Makedoniai pana ago aonai, pana wati laka-gitami e Makedonia na pana waikule aonai maki, mapana wati laka-gitami natiwato. Neanana vou Iudeai pana ago gaurai, au geku lakalakai pene veakavaku rinagara reketa pio veniku vou pio tuguku. 17 Gomi gotugamagina, au ati aoku maparana na evetaina anavugato ei? Pa gomi gotugamagina, au etanopara magulinai roe gemagulina talimara geria kalai akalana, pe muruku na, “Pa, pa” natiwato, na aoku kapinanai “Aikina, ati pana ago,” natiwato. 18 Palagu kila-taunataunaimo emagulina vetaina, ai maki vovetaina; gomi gemi ai vali gavopatagiana aonai ati murumai “Pa” nagatina, na aomai “Aikina” nagatina. 19 Kwalana Palagu Natuna, Iesu Keriso, gomi nuganugami ai au, e Sila, e Timoteo, na gavopata-agiawai ati murumai namo gakilawai, “Iesu valina Pa, taunatauna,” na aomai kapinarana “Aikina, opakau,” nagatiiwai. Aikina. Ia gena maguli aonai “Pa, taunataunamo” emia-vanagivanagina. 20 Palagu gena kilagavu maparara ekalarato “Pa taunataunamo”, Keriso gena maguli aonai getaunataunato. Vovetaina gaurai ai na Keriso aonana Palagu gavega-rage-kamuana, nagatina, “Pa, voo taunatauna” nagatiana. 21 Gomi e ai Palagu matotauna na evega-tiligarana e evega-ruga-gaugaurana Keriso gena maguli aonai. Ia na egapirato, evega-veagarato, 22 e evega-taunataunarato, ita ia gena taunilimalima, gena vegailia maki ita gerai etaoato, e ita nugara garakaurai ia Palagu na etao-togaato, Palagu aona na ita evega-ripa-vealevarato, ia gena vega-nama maparana maki roe nea vou pita gapia vegata.
23 Palagu ripana e rakagau akilagirana maparara taunatauna, e au aoku pa nugaku garakauna maki ia ripana; au Korinto ai ati awatito ganina taunatauna ea: Au ati aririrwato, gomi gemi kala rakava pana wati kilagi-matagaira, ne voanana gomi aomi pana vega-metaura. 24 Au ati gomi gemi vele, pe gomi gemi nekamonagi aonai ai na rakagau paia kilagira gauramo pio kalara. Aikina. E gomi e ai tamaguli-koukouna, gomi pio verere tugamaginai. Kwalana gomi ne matotaumi gemi kamonagi vetainai goruga-kikitalina.