26
O Pol i wasiso talapor umatan a King Agripa
O Agripa i watungi tan o Pol lena, “A mulaot ui sur un wasiso talapor una kum etakun un ui.” Ra o Pol i kodos a lamano ra i turpasi sur in wasiso bati ut lena, “King Agripa, a gas doko sur an tur umatam ra an wasiso bat iau una kum utna rop ra a taro Juda det takun iau nami. Uni ui a tene mananos tagun a kum ngasino anun a taro Juda, ma tagun a kum utna kai ra det ser wasiso to i. I mo ra a saring ui sur un kis wowowon ma un longoro iau.
“A taro Juda rop det tasman anung a ngas na nilaun, turpasi utmakai ra a natlik, ra a kis una nung a tamon, ma sapat utkai o Jerusalem. Pil 3:5-6Det tasman iau tagun numugu, ma ra det nemi, det ut det in wasiso talapor un iau lena a muri ut a ngasino anun a kum Parisi. Met ara kabotaro tagun a taro Juda ra met mur sot rop pas a kum Warkurai tagun anumet a lotu. Ap 23:6; 28:20Ra uniri a tur una warkurai, uni a kis langlang nama nurnur sur a liliman ra o God i pam tari torom a kum tumtubu met tagun numugu. Anumet a noino ma aru kabotaro, det kis langlang nama nurnur sur din pam sot pas a liliman ra torom det, ra det ser lotu torom o God una kum mirum ma a waspi rop. King, a taro Juda det takun iau, uni a nurnur ut una liliman ra. Sur asau ra mot ri mot nuki lena o God ken pet lar pasi sur in ukatutur melet a kum minat?
Ap 8:3“Iau kai numugu, a nuki ut lena i wakak sur an lar rop a kum kisapi sur an turbat a risan o Iesu, a te Nasaret. 10 A pam a pinapam ri sapat o Jerusalem. A wan nama warkurai anun a kum lamlabino tene etabor torom o God, ma a uruk a susut na tene nurnur una karabus. Ra din um doko det, iau kai, a mulaot sur det in mat. 11 A susut na dino a ruk una kum rumu na lotu sur an ukadik det, ma a ser ungongos det sur det in wasiso laulau un o Iesu. A ser kankan dekdek torom det, ra a ser wan una ramano kum tamon gisen, sur an sio pas det ma an ukadik det.
O Pol i wasiso talapor una nun a bung na nukpukus
(Ap 9:1-19; 22:6-16)
12 “Una nung ara inawan melet una nung a pinapam ra, a wan utong o Damaskus, nama warkurai anun a kum lamlabino tene etabor torom o God nama nimulaot anundeti. 13 King, una labino suan, ra a wan una kisapi, a tama pas a tarai na talapor tagisapat una langit. I sisio doko tan a talapor ina in nusuan, ma i sisio talilis pas iau tomo nam det ra met wan tomo. 14 Ra met rop met sa puku pirso una piso, a longoro in nalngan ara i wasiso torom iau nama wasiso Ibru lena, ‘Sol, Sol, sur asau ra u ser ban laulau iau? Ui ut u um pas ui nama kum ukadik ra u pami un iau.’ 15 Ra a tingi lena, ‘Labino, osi ui?’ Ma i balu iau lena, ‘Iau o Iesu, ra u ser ban laulau iau. 16 Un katutur ma un tur. A wanpat torom ui, uni a sa pilok pas ui, sur un pam anung a pinapam ma un wasiso talapor una kum utna ra u sa tama tari un iau, ma una kum utna kai ra an ese i tam. 17  Ais 42:16; Ep 2:2; Kol 1:13Ma an ulaun ui gusun a kabotaro anum, ma gusun a taro kai ra awu sur a taro Juda, ra an tulu ui torom det. 18 Un utamtama det sur det in tupukus gusun a dumirum sur a talapor, ma gusun a dekdekin o Satan sur o God, sur din unus ru anundet a kum sakino petutna. Det in nurnur un iau, ma una nundet a nurnur, det in kis tomo nam det ra o God i sa pilok pas det sur anun a taro.’
O Pol i wasiso talapor una nun a pinapam
19 “King Agripa, ka rosumur gusun a tamtama ra tagisapat una langit. 20 A warawai mugu torom a taro tong o Damaskus, ma numur sapat o Jerusalem ma una kum tamon una papor Judia rop, ra numur torom det kai ra awu sur a taro Juda. A warawai lena, det in nukpukus, ma det in tupukus torom o God, ma det in pam a kum pinapam, sur in ese i lena det sa nukpukus. 21 Iri a kibino ra a taro Juda det pam ukai pas iau ubalan in noworo ina rumu na etabor, ma det nemi sur det in um doko iau. 22 Ikut, tuk uniri, o God i warut iau, ra a tur nin umatam ra a wasiso talapor torom a taro oros kut, ma a kum lamlabino kai. Ka watung tu matok na utna, a wasiso kut una utna ra o Moses ma a kum poropet det sa watung tari ra in nanpat. 23  Lk 24:44-47; 1 Kor 15:20Det sa watung tari lena o Karisito in mat, ma i a mugano musano ra in laun melet gusun a minat, ma in wasiso puaso una talapor torom a taro Juda ma torom a taro gisen kai.”
24 Ra kura utmakai i wasiso batbati, o Pestus i kukuk dekdek toromi lena, “Pol, u sa longlong. Anum a labino etowo i sa ban longlong pas ui.” 25 O Pol i watungi lena, “Pestus, ui a labino, ka longlong. Anung a wasiso i lingmulus ma i pitar a kukuraino. 26 A king i tasmani ut a kum utna ri, ra a langolango sur an wasiso uni. Uni a tasmani lena katu utna i parau umatano ma una nun a longlongoro, uni awu sur di pam eno i. 27 A King Agripa, pepetlai, u nurnur una wasiso anun a kum poropet? A tasmani lena u nurnur.” 28 Ra o Agripa i ting o Pol lena, “Pepetlai, u nuki lena un tu kukur du bung kut, un pukus pas iau, sur an nanpat a te Karisito?” 29 O Pol i balu i lena, “Ra tu nat na du bunglik o tu walos na du bung, an wararing torom o God sur ui. Awu sur sur ui kut, sur mot rop kai ra mot longoro iau uniri, sur mot in nanpat a kum te Karisito elar nam iau, ikut gong di ker mot nama sen.”
30 Ra a king i tur, o Pestus ma o Benaisi, ma det kai ra det kis tomo. 31 Det pirso, ra det wasiso etalai lena, “A musano ri ke pam tu sakino utna ra din um doko i uni, o in karabus uni.” 32 Ma o Agripa i watungi tan o Pestus lena, “Ra gunuk a musano ri ken sasaring sur a Sisa in warkurai i, i wakak kut sur din palos ru i.”

26:5: Pil 3:5-6

26:6: Ap 23:6; 28:20

26:9: Ap 8:3

26:17: Ais 42:16; Ep 2:2; Kol 1:13

26:23: Lk 24:44-47; 1 Kor 15:20