27
O Pol i kas una sip utong o Rom
Ra di sa warkurai tari sur met* O Luk i tumus a du wasiso “met”, uni i wan tomo nam o Pol. in kas una sip utong o Itali, di pitar tar o Pol, ma a ramano kum karabus kai, tan ara mugumugu a risano o Julias, ara tagun a taro na inaim anun a Sisa. Ap 19:29Met kas una ara sip tagisa o Adramitiam, ra in nan sur in sot nanan una kum tamon nago korot una papor Asia. Ra met kas, a sip i wan. Met wan tomo nam o Aristakus tagitong o Tesalonaika una papor Masedonia.
Una bung numur, met sot pas tiro o Saidon. O Julias i maris o Pol, ra i mulaot ru i sur in nan pas torom a kum paspasano, sur det in tabori nama sau ra i sibo suri. Tagitiro iai, a sip i wan melet, ra met kalabor rait una ailan Saipras, uni a wuwu i um met tagisa numugu. Numur, met wan kutus sa utasi pi tan aru papor Silisia ma o Pampilia, ra met sot tong o Maira, una papor Lisia. Tiro iai, ara sip tagitong o Aleksanderia, in nan utong o Itali. O Julias i sio pasi ra i ukas tar met uni. A susut na bung met kalabor wowowon kut, uni i dekdek doko a inawan utong o Nidas. Met kalabor rait una ailan Krit milau o Salmoni, uni a wuwu i dekdek, ra ka met pet lar pasi sur met in kalabor tokodos. I dekdek utmakai anumet a inawan, ra met kalabor rararot murmur a usalin, ra met wanpat un ara nubual, a risano A Wakak na Mulmulukun, i milau a tamon Lasia.
Met sa kis ru a susut na bung, ra uniri a inawan sa utasi i sa laulau doko, uni a Bung na Winewel i sa rop ma i sa milau a kum kalang na wuwu. A kum kalang numur tan a Bung na Winewel i ser wuwu tong. Ra o Pol i utumarong det lena, 10 “A taro, gong dat wan taru. A tama i lena, ra dat in nan kut, a sip in iru tomo nama kum utna, ma dat kai dat in iru.” 11 Ikut o Julias ke longoro pas a wasiso anun o Pol, ra i muri kut a wasiso anun a kiapten ma o naro ra anun a sip. 12 A mulmulukun ra, awu sur i wakak sur det in kis ru a kum kalang na wuwu tiro iai. Ra a susut tagun det, det nuki lena, i wakak sur det in kalabor utong o Poniks, sur det in kis langlang ru a wuwu tiro iai. O Poniks, a wakak na mulmulukun sur din bakit uni. I tamtama sur a nubual ra in matanas i ser sup iai.
A labino wuwu i wanpat
13 A wakak na du wuwu tagun a papor tobar i wanpat, ra det nuki lena a inawan anundet in wakak kut. Det dat pas a ega, ra det rarot nanan murmur a usalin una ailan Krit. 14 Ke suano i kut, a labino dekdek na wuwu i wanpat, di watungi nama Kabokup. I waim pirso tagisa una ailan ra. 15 A wuwu i tan kis una sip, ra ke pet lar pasi sur in nan. Ra met pukus ru a sip sur in muri mukut a wuwu. 16 Ra met kalabor rait una ara ailan lik, a risano o Kauda, i dekdek doko torom met sur met in dat toto a digi. 17 Ikut det dekdek ut ra det dat toto pasi usapat netes. Ma det rau dekdek a sip nama kum rop. Det ngara sako det in nan taru una mamaso na woio in o Sirtis milau o Afrika, ra det dat pirso ru a sel, ma a sip i salir oros mukut, ra a wuwu i wup nanan det. 18 Una bung numur, a sip milau in terege tan a labino wuwu, ra det turpasi sur det in woro losop ru a kum utna. 19 Ra i tulu bung bat met, a kum boskuru det woro losop a kum utna na sip. 20 Ma a susut na bung, in matanas ma a kum nangnang ka det sisio, ma a dekdek na wuwu ke mana lar pas, ka met nuki melet mo lena met in laun.
21 A susut na bung ka det wangon. Numur o Pol i tur umatandet ma i watungi tandet lena, “A taro! Ra gunuk mot in longoro pas iau, ma gong dat wan taru tagitong o Krit, katu utna lenri in monong dat, ra a sip tomo nama ututna ken laulau. 22 Ikut uniri, a watungi tamot lena, gong mot ngara, uni katutaio tagun mot in iru, a sip kut in iru. 23  Ap 23:11Iau anun o God, ma a ser muri. Nanganong mirum, ara ensel anunu i wanpat torom iau. 24 I watungi tang lena, ‘Pol, gong u ngara, un tur ut una warkurai umatan a Sisa. Ma det kai ra mot tomo una sip, o God i sa pitar tar det tam, sur mot in laun rop.’ 25 A taro, gong mot ngara, uni a nurnur un o God lena a kum utna in nanpat elar ut nami ra i sa inanos tar iau nami. 26  Ap 28:1Ikut a sip in kis ut un tu mamaso na woio milau un tu ailan.”
27 Una noino ma a wat na mirum nami, a wuwu i wup nanan met utmakai una du tasi, di watungi nama Tasi Adriatik. Una labino mirum, a kum boskuru det nuki lena met sa salir milau tu nubual. 28 Ra det lar a lamano ina tasi, ra i ru noino sinanga. Numur lilik, det lar meleti, ra i noino ma aru sinanga mukut. 29 Ra det ngara sako met in salir taru un tu lur na mat, ra det woro losop ru a wat na ega nago numur na sip, ma det wararing sur in waspi lakit. 30 A kum boskuru det nem na kalabor eno gusun a sip nama digi. Det palos pirso pasi utiro utasi, ra det toro lena det in ubek lako kum ega sa numugu una sip. 31 O Pol i watungi tan o Julias tomo nama nun a taro na inaim lena, “Ra det ri det sa kalabor eno pas gusun a sip, ka mot in laun.” 32 Ra a kum tene inaim det tau kutus ru a kum rop gusun a digi, ra i salir gisen mut.
33 Ra a lar i dati, o Pol i watungi tandet rop lena, “Mot in nangon, uni uniri i sa noino ma a wat na bung ra mot sa kis nama nginara, ma ka mot wan tu utna. 34 Ra a saring pas mot sur mot in nangon, sur mot in laun. Ma katutaio tagun mot in los tu iniru.” 35 Ra o Pol i sa watung tari lenri, i los pas a beret, i watung wakak pas uni torom o God umatandet rop, i tibiki, ra i wangon. 36 Ra det tama i, det rop det taramo a gasgas, ma det kai det wangon. 37 Met rop una sip, met elar nama ru mar ma a wonom mawit na noino ma wonom met. 38 Ra det sa masur, det woro losop ru a kum bek na wit utiro utasi, sur a sip in walowalo.
A sip i iru ma a taro det laun
39 Ra i sa waspi, det sa tama a bual, ikut ka det tama lele i. Det tama pas ara mulmulukun lik, nago una usalin na woio, ra det nuki lena i wakak ra det in lari sur det in ukalabor mamaso a sip tiro unin nowoio. 40 Numur det tau kutus ru a kum rop na ega, ma det wan gusun a kum ega sa utasi, ma det palos ru i kai a kum rop gusun aru woso na stia, ma det dat palos a mugano sel sa numugu una sip sur a wuwu in wup pirso det unago una usalin. 41 Ikut a sip i kis mut una mamaso na woio. A masarin a sip i kis netes taru tiro iai, ke pet lar pasi mo sur in nan. Numur a kum lamlabino toptop det pasor pagol pas a ngon a sip, ra i terege mut. 42 Ra a kum tene inaim det nem na um doko a kum karabus, sako lako taro tagun det, det in was pirso, ma det in kalabor song. 43 Ikut o Julias, a mugumugu anun a kum tene inaim i nemi sur in ulaun o Pol, ra i turbat det. Ra i pitar a warkurai sur det ra det tasman a was, det in sirok losop, ma det in was mugu unago una usalin. 44 Ma det ra ka det tasman a was, det in was murmur nama kum palang, o lako kum utna tagun a sip. Det pami lenra, ra det rop det was pirso unago una usalin ma det laun.

*27:1: O Luk i tumus a du wasiso “met”, uni i wan tomo nam o Pol.

27:2: Ap 19:29

27:9: A kum kalang numur tan a Bung na Winewel i ser wuwu tong.

27:23: Ap 23:11

27:26: Ap 28:1