21
A inawan anun o Pol usapat o Jerusalem
Ra met sa wan pas gusun det, met kas una sip ma met wan tokodos utong una ailan Kos. Una bung numur, met wan utong una ailan Rodes, ra tagitiro iai met wan utong o Patara. Tiro iai, met pastorom ara sip, ra in nan utong una papor Ponisia. Met kas uni, ra met wan. Met tama a ailan Saipras una papor kair imet, ra met wan sakit ru i. Ra met wan utong una papor Siria, ma met sot tong o Tair, sur din usirok a kum utna tiro iai. Ap 20:23Ra met etorom pas a taro na ususer, met kis pas tiro iai a wonom mawit na bung. Ma a Tokodos na Nion i unuk tar det nama wasiso sur gong o Pol i wan usapat o Jerusalem. Ikut ra a wonom mawit na bung i sa rop, met wan melet, ra a taro na ususer rop det tulu tar met unago utasi, det tomo nam anundet a kum ino ma a kum nutnutun det. Ra met sa wanpat nago utasi, met kis butkeke una usalin, ma met wararing. Numur met wasiso na itula pas, ra met kas una sip, ra det, det milet melet sur anundet a kum rumu.
Met wan tagitong o Tair ra met sot tong o Potolemais, ra met etorom pas nam det ra det tar tistisino una nurnur, ra met kis pas ara bung tomo nam det. Ap 6:5; 8:40Una bung numur, met wan melet, ra met wanpat tong o Sisaria, ma met kis una rumu anun o Pilip, a tene warawai nama Wakak na Wasiso, ara tagun a wonom mawit det ra a kum aposel det pilok pas det.* Tama Aposel 6:1-6. O Pilip a wat na nutnutunu, a wat na toraro, ra det ser wasiso na poropet.
10  Ap 11:28Ra met sa kis tiro o Sisaria a susut na bung, ara poropet, a risano o Agabus, i wanpat. I wan tagisapat una papor Judia. 11  Ap 20:23; 21:33I wan torom met, ra i rakon pas a let anun o Pol, ra i ker pas aru kikino ma aru lamano ut nami, ma i watungi lena, “A Tokodos na Nion i watungi lena, ‘A taro Juda sapat o Jerusalem det in ker a musano ra anun a let ri, lenutri a pami. Ma det in pitar tari una laman a taro ra awu sur a taro Juda.’ ”
12 Ra met longoro a wasiso ri, met nama taro tagun a tamon ra, met turbat o Pol sur gong i wan usapat o Jerusalem. 13  Ap 20:24Ikut o Pol i balu met lena, “Ilai ra mot tangis, ma mot utupunuk iau? A sa pitar tar iau sur det in ker iau ma din um doko iau utkai sapat o Jerusalem, kibino una risan a Labino o Iesu.” 14 Ra met lagano turturbat tari, met mana mukut, ma met watungi lena, “I wakak sur din pam sot pas a nemnem anun a Labino.”
15 Ra numur, met waninar pas anumet a kum ututna, ra met wan usapat o Jerusalem. 16 Met wan tomo nama ramano taro na ususer tagitong o Sisaria. Det tulu tar met torom ara musano, a risano o Manason, a te Saipras, sur met in kis toromi. I ara tagun a kum mugano taro na ususer.
O Pol kusapat o Jerusalem
17 Met wanpat sapat o Jerusalem, ra det ra met tar tistisino una nurnur det ben pas met nama gasgas. 18 Una bung numur, met nam o Pol, met ruk torom o Jems. Ma a kum mugumugu rop anun a taro na lotu kai kura. 19  Ap 15:12O Pol i wasiso na ugasgas pas torom det, ra i inanos wakak det mo nama sau rop ra o God i sa pam tari una pinapam anun o Pol torom det ra awu sur a taro Juda.
20  Ap 15:1, 5Ra det longoro i, det watung ulabo pas o God. Ra numur det watungi tan o Pol lena, “Tisimet, u tasmani lena a susut na arip tandat a taro Juda, det sa nurnur, ra det rop det dekdek sur det in mur a Warkurai anun o Moses. 21 Det sa longoro a wasiso un ui lena, u ser ususer a taro Juda rop ra det kis nisan a taro ra awu sur a taro Juda, sur gong det mur a Warkurai anun o Moses. Det longoro i lena, u inanos det sur gong det tok talilis a pinin a kum nutnutun det, ma gong det mur a kum petutna anun a taro Juda. 22 Ra asau mo dat in pami, ra det in longoro i lena, u sa wanpat urin? 23  Nam 6:1-20; Ap 18:18Un pam a utna ri met in watungi tam: A wat na musano tagun met, det sa liliman taru torom o God. 24 Un nan tomo nam det, ma mot in utalapor mot elar nama Warkurai, ma un kul a kum utna na etabor ra det in etabor nami. Ra numur din kumur rop ru a iwu na lorindet. Ra un pami lenri, a taro rop det in tasmani lena, a kum wasiso ra det sa longoro tari un ui, ke lingmulus, ma ui kai u ser muri ut a Warkurai anun o Moses. 25  Ap 15:29Un ra bung dat sa tumus tar a buk torom a kum tene nurnur tagun det ra awu sur a taro Juda, lenri: Gong det wan tu utna ra di sa etabor taru nami torom a kum torotoro na god. Gong det wan tu utna ra ka di gos wakak a gap gusuni, ma tu wewegua ra di pos doko i kut, ra a gap kura utmakai uni. Ma gong det pam a kum petutna na pamuk.”
26  1 Kor 9:20Una bung numur, o Pol i wan tomo nama wat na musano, ra i utalapori tomo nam det. Numur i ruk una rumu na etabor, ra i watung puaso tar a bung ra a pinapam na utalapor in rop, ma din tun a etabor anundet taktakai uni.
Di pam ukai pas o Pol una rumu na etabor
27 Ra milau a wonom mawit na bung na utalapor in rop, a ramano taro Juda tagitong una papor Asia, det tama pas o Pol ubalan in noworo ina rumu na etabor. Ma det usungun balan a taro sur det in kankan torom o Pol ra det pam ukai pasi. 28 Ma det kukukuk lena, “A taro Israel, mot in warut met. A musano ri, i ususer a taro rop una rakrakon bual sur det in nget dat, ma a Warkurai anun o Moses, ma a rumu na etabor. Ma i sa ben ruk pasi kai a taro ra awu sur a taro Juda urin una rumu na etabor, ma i sa udur ru a rumu ri anun o God.” 29  Ap 20:4Det watungi lenri, uni numugu ut munung, det sa tama tar der nam o Tropimus, a te Epeses, tiro una tamon, ma det nuki lena o Pol i ben ruk pasi una rumu na etabor.
30 Ma a taro rop det purpuruon ra det kalabor tomo, ma det pam ukai pas o Pol, ra det dat pirso pasi tagun in noworo ina rumu na etabor. Uniutra det tagar ru i mut a kum matansako. 31 Milau mukut det in um doko o Pol, a wasiso i wan sur a labino mugumugu anun a taro na inaim tagitong o Rom, lena a taro Jerusalem rop det sa purpuruon. 32 Uniutra i ben tomo pas a taro na inaim ma anundet a kum mugumugu kai, ma det kalabor pirso torom det. Ra a taro det tama a labino mugumugu ma a taro na inaim, det mana nama inaim gusun o Pol. 33 A labino mugumugu i wan torom o Pol, ma i dat pasi, ra i itula sur din ker ukai i nama ru sen. Ma i iting lena, “Osi na musano ri? Asau ra i pam raro tari?” 34 A ramano taro tagun a kunur na taro det watung ara wasiso, ma ara taro kai det watung ara wasiso gisen. Ra a labino mugumugu i itula sur din ben pas o Pol utiro una rumu anun a taro na inaim, uni, ke talapor lar pas una kibin a labino purpuruon ra. 35 Ra o Pol i wanpat nisan a leta ina rumu, a taro na inaim det los pasi, uni a kunur na taro det balano sungun doko. 36  Lk 23:18Ma a kunur na taro ra det mur det, ka det mana nama kukukuk lena, “Sak doko i!”
O Pol i wasiso torom a taro
37 Ra milau mo det in ruk nam o Pol una rumu anun a taro na inaim, i ting a labino mugumugu lena, “I wakak kut sur an watung tu utna tam?” Ra a labino mugumugu i tingi lena, “Ai, u tasmani ut a wasiso Grik? 38  Ap 5:36-37A len makai ui a te Ijip, ra numugu i turpas a inaim tomo nama gapman, ra i ben pas a wat na arip na tene pam purpuruon, usapat una nubual kalako taro uni.” 39 Ma o Pol i balu i lena, “Iau a te Juda tagitong o Tasus, una papor Silisia, awu sur iau tagitiro un tu tamon oros kut. A saring ui, sur un mulaot iau sur an wasiso torom a taro ri.” 40 Ra a labino mugumugu i mulaot tari, o Pol i tur una leta ina rumu, ra i turbat a taro nama lamano. Ra det sa tur wowon, i wasiso tandet nama wasiso Ibru lena,

21:4: Ap 20:23

21:8: Ap 6:5; 8:40

*21:8: Tama Aposel 6:1-6.

21:10: Ap 11:28

21:11: Ap 20:23; 21:33

21:13: Ap 20:24

21:19: Ap 15:12

21:20: Ap 15:1, 5

21:23: Nam 6:1-20; Ap 18:18

21:25: Ap 15:29

21:26: 1 Kor 9:20

21:29: Ap 20:4

21:36: Lk 23:18

21:38: Ap 5:36-37